Teatro gurmanams - paskaitų ciklas

2017 11 06 menufaktura.lt
Gytis Padegimas. NKDT archyvo nuotrauka
Gytis Padegimas. NKDT archyvo nuotrauka

aA

Pasitinkant Valstybės atkūrimo 100-metį, Nacionalinio Kauno dramos teatro organizuojamas festivalis „Nerk į teatrą“ kviečia į paskaitų ciklą, skirtą nacionalinio teatro raidai. 

Pirmąją paskaitą „Neįmintos istorinės mįslės Valstybės teatre“ lapkričio 9 d. apie Valstybės teatrą skaitys teatro profesoriumi tituluojamas režisierius Gytis Padegimas. Aistringai tarpukario Lietuvos kultūriniais tyrinėjimais užsiimantis režisierius neakademiška maniera pristatys ženkliausius ir įdomiausius to meto teatro įvykius ir vardus. O savąją kalbą papildys ištraukomis iš jo paties LRT kurtų TV laidų ciklo „Teatro instinktas“, kuriose buvo pristatyti svarbiausi šalies profesionalaus teatro kūrėjai. Siekdamas ištaisyti mūsų istorinių žinių spragas ar net klaidas, Gytis Padegimas pats yra parašęs pjesių ir pagal jas pastatęs spektaklius „JAH“ bei „Alksniškės“ apie iki galo nepažintas tarpukario asmenybes - rašytoją Juozapą Albiną Herbačiauską ir prezidentą Kazį Grinių. Režisierius savo nenumaldomą domėjimąsi šiuo laikotarpiu aiškina kaip savotišką reinkarnaciją: „Kartais atrodo, kad pats gyvenau prieškario Kaune. Taip pat teko daug bendrauti žmonėmis, menančiais tą laiką. Esu daug ką girdėjęs iš pirmų lūpų. Ir taip nutikdavo, kad vis atsidurdavau tame prieškario Kaune. O kai daug skaitai ir išgirsti ta tema, norisi apie tai ir pačiam kalbėti“.

Lapkričio 14 d. paskaitoje „Žydų teatras - tarpukario facebookas“ apie stiprią nacionalinio teatro varomąją jėgą - Kaune tarpukariu (1919-1940 m.) veikusį žydų teatrą - kalbės VDU Teatrologijos katedros docentė Ina Pukelytė, tik ką publikavusi monografiją „Žydų teatras tarpukario Lietuvoje“. Žydų teatro fenomeno studijoms ne vienerius metus paskyrusi teatrologė dalysis atrastais iki šiol nežinomais ir be galo įdomiais faktais apie šio teatro didžiulę reikšmę Lietuvos kultūriniam gyvenimui. Sovietiniai teatrologai šio teatro nevertino, tačiau tarpukariu jis buvo suvokiamas kaip savos kultūros dalis. Anot knygos autorės, žydų teatrą reikia matyti pasauliniame kontekste, nes tai yra diasporos, tinklaveikos teatras, lyg koks šiuolaikinis feisbukas. Tik tuo metu aktorius į vieną kolektyvą būrė ne šiuolaikinės komunikacijos technologijos, o senasis paštas. Žydų teatro aktorius galima lyginti su dabartiniais globalaus pasaulio piliečiais, kurie irgi nesustodami keliauja iš vienos šalies į kitą ir yra šiuolaikinio pasaulio varomoji jėga.

Lapkričio 23 d. profesorius, filosofijos mokslų daktaras Gintautas Mažeikis paskaitoje „Didingumo paieškos Gulago teatre“ pristatys sovietinį Gulago teatrą, kuris radikaliau nei Geto spektakliai nacizmo apsuptyje atsiliepė nuolatinei mirties, kankinimų ir viešo žeminimo kaimynystei, buvo radikalios dviprasmybės ir ironijos įvykis. Paskaitoje profesorius gvildens tokius klausimus: Kam sielų alinimo ir engiančio darbo sąlygomis reikėjo mąstyti ir jausti didingumą, grožį? Ir kuo skiriasi egzistencinis „šventasis menkumas“ nuo purvinojo dugno?  Kas yra negatyvus didingumas ir pozityvusis menkumas? Kodėl Gulaginis teatras taip ir netapo agitaciniu-sovietiniu ir kokios buvo jo egzistencinės, meninės funkcijos? Pranešimo metu didžiausias dėmesys bus skiriamas Solovkų lagerio teatrams „CHLAM“, „Kremliaus teatras“ (1923-1937) ir režisieriui Les Kubas, o taip pat Vorkutos (Vorkutlago) Dramos teatro operai (1943-1946) ir režisieriui  B. Mordvinovui. Paskaitos metu bus rodomos skaidrės ir artimos pagal analogiją spektaklių ir operų ištraukos (Gulaginiai spektakliai nebuvo filmuojami). Taip pat bus aptartas Gulago teatrų ratas Abezėje, Intoje, Vorkutoje.

Lapkričio 30 d. VDU Teatrologijos katedros vedėjas docentas Edgaras Klivis supažindins su Lietuvos sovietiniu teatru paskaitoje „Pavojingi žaidimai sovietiniame teatre“.

Kaip kalbėti apie sovietinio laikotarpio kultūrą, tokią svarbią mūsų šiuolaikinės kultūros procesams suprasti ir paaiškinti? Kur sovietinio laikotarpio teatrinė kultūra yra, žvelgiant Europos ar pasaulio kultūrų postkolonializmo ir politinio teatro kontekste? Edgaras Klivis ieškos atsakymų į šiuos itin aktualius šiandien klausimus, pasiūlydamas naujus galimus sovietinio laikotarpio Lietuvos teatrinės kultūros analizės ir vertinimo taškus, sąvokas ir perspektyvas. Pasak teatrologo, sovietinio laikotarpio Lietuvos teatrinės kultūros analizės ir vertinimai negali apeiti klausimo apie režimo vykdytos cenzūros ir kultūros kontrolės mastą, jo padarinius sceninei raiškai ir kūrybinei vaizduotei bei apie kultūrinio pasipriešinimo galimybes ir apimtis. Tačiau skirtingų Lietuvos kultūros kritikų ir istorikų vertinimai šia tema radikaliai skiriasi: vieniems paslėptos politinės alegorijos („Ezopo kalba“ dramaturgijoje ir teatre) atrodo būtina ir beveik herojiška rezistencijos sovietiniam režimui dalis, kiti prieštarauja, kad „žaidimas su cenzoriumi“ visuomet reiškia pralaimėjimą, nes cenzorius diktuoja taisykles.

Paskaitos vyks Nacionalinio Kauno dramos teatro Mažojoje scenoje. Pradžia 18.30 val., įėjimas laisvas. 

Nacionalinio Kauno dramos teatro informacija 

Anonsai