Balandžio 10 d. 18 val. Lietuvos teatro sąjungoje svečiuosis vienos ryškiausių Klaipėdos dramos teatro aktorių – Regina Arbačiauskaitė ir Nijolė Sabulytė. Jųdviejų kūrybos vakaras „50 metų negali nueiti veltui“ – pagal Tėjos Dorn pjesę „MarLenė“, skirtas paminėti Nijolės Sabulytės penkiasdešimties metų scenoje sukaktį.
Ryški, temperamentinga aktorė Nijolė Sabulytė uostamiesčio teatre sukūrė daugiau nei šimtą įsimintinų vaidmenų. „Teatre sunkūs tik pirmieji dvidešimt penkeri metai“, – juokiasi aktorė, cituodama savo garsųjį dėstytoją, aktorių Juozą Rudzinską.
Aktorei visi vaidmenys brangūs, bet jos mėgstamiausias žanras – komedija. Atrodo, kad ji tiesiog gimusi vaidinti komiškose Moliere´o, Kazio Sajos, Nikolajaus Gogolio pjesėse. Tačiau būtent dramatiniai vaidmenys atskleidė aktorės talento grožį. Tarp tokių vaidmenų – lenkų karalienė Sofija (Balio Sruogos „Milžino paunksmė“), Vasilisa Karpovna (Maksimo Gorkio „Dugne“), Anglijos karalienė Elžbieta (Friedricho Schillerio „Marija Stiuart), Kristina (Eugene´o O´Neillo „Elektrai skirta gedėti“) ir kt.
2017 m. Teatrų festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“ Nijolė Sabulytė pripažinta geriausia antro plano aktore už Auklės vaidmenį Klaipėdos dramos teatro spektaklyje pagal Augusto Strindbergo dramą „Tėvas“, kurią režisavo Mara Kimelė (Latvija).
„Negalėčiau teigti, kad savęs nerealizavau. Ko trokšdavo širdis, o neįsikūnydavo teatro scenoje, pasiimdavau pati, rengdama kūrybos vakarus ne tik Klaipėdoje, bet ir kituose Lietuvos miestuose“, – sako aktorė.
Pirmadienio vakarą teatro sąjungoje ilgametės scenos draugės Regina Arbačiauskaitė ir Nijolė Sabulytė parodys ištraukas iš režisieriaus A. Vizgirdo spektaklio „MarLenė“ pagal Tėjos Dorns dramą. Pjesė apie dvi dvidešimtojo amžiaus Vokietijos galiūnes, padariusias didžiulę įtaką pasaulio kino istorijoje – Marleną Dytrich ir Lenę Ryfenštal, buvusia vokiečių kino dokumentaliste, režisiere ir nacių ideologijos propaguotoja.
Aktorių talento gerbėjai scenoje išvys dvi didelę sceninę patirtį turinčias, įsimintinų vaidmenų atlikėjas ir kūrybinės energijos nestokojančias aktores.
„Aktoriaus kūryba efemeriška. Ji išsisklaido kartu su žmogaus išėjimu. Jokia filmuota medžiaga neišsaugos tos dvasios, kuri gimsta tarp žiūrovo ir aktoriaus. Žiūrovas aktoriaus klausosi širdimi. Tarp jų viskas vyksta čia ir dabar“, – sako aktorė N. Sabulytė, vėl ir vėl laukdama naujų susitikimų su savo žiūrovu.
