Premjera Kauno nacionaliniame: „Maištas“ sutapo su Kalafiorų revoliucija

2016-05-03 Menų faktūra

aA

Ilgą laiką Nacionalinio Kauno dramos teatro premjeros „Maištas“ kūrėjai neafišavo savo pavardžių ir kūrybinio proceso. Neseniai maištautojai įžengė į virtualią erdvę,  pristatydami būsimo spektaklio plakatą ir bręstančio maišto datas – gegužės 25, 26 ir birželio 18 d.  

Taip jau sutapo, kad tuo pačiu metu socialiniai tinklai įsijungė į kalafioro skandalą ir bręstančią Kalafiorų revoliuciją. Netradicinio vienos dalies pasirodymo „Maištas“ idėją Agniui Jankevičiui dar gerokai anksčiau padiktavo spalvotųjų revoliucijų fenomenas. Be abejo, dauguma girdėjo apie Buldozerių revoliuciją (Jugoslavija, 2000 m.), Rožių revoliuciją (Gruzija, 2003), Oranžinę revoliuciją (Kijevas, 2004),  Tulpių revoliuciją ( Kirgizija, 2005), Arabų pavasarį (Tunisas, Egiptas 2010/2011), Euromaidaną (Ukraina, 2014) ir kitas. „Mes gyvename iliuzijų pasaulyje, manydami, kad šios revoliucijos gimė iš bendrystės, masinio protesto. Deja, tame labai daug režisūros. Spalvota revoliucija – komercinis reikalas, jai rašomas scenarijus, ją  netgi galima užsakyti už pinigus – tereikia  užsukti į belgradiečių eksrevoliucionierių „Otpor “ judėjimo internetinį puslapį,“ – sako  idėjos autorius.

Menininką inspiravo amerikiečio pilietinio pasipriešinimo teoretiko Gene Sharpo veikalas „198 taikaus pasipriešinimo būdai“. „Mūsų kūrinys – spalvotos revoliucijos simuliacija, mechanizmo pristatymas. Užtenka išmanyti bent penkis žingsnius, ir jau galima užkurti tikrą jovalą nusistovėjusioje masių kasdienybėje. Nereikia pamiršti, kad revoliucijų finalas skirtingas – neramumai gali išsivystyti į pilietinį karą. Noriu, kad žiūrovai pamatytų, prisiliestų prie tos patologijos. Juk kuo mažiau žinai, tuo lengviau manipuliuoti. Man pačiam gėda už savo tamsybę, kas su mumis daroma“, – sako nepatogias sociokultūrines temas keliantis ir  paskutiniu metu vis dažniau į interaktyvius eksperimentus su publika neriantis Agnius Jankevičius. Paklaustas, ką mano apie  Kalafiorų revoliuciją, menininkas neslėpė: „Tai – savaitės įvykis. Jei kas nors, pasikabinęs ant kaklo kalafiorą nesusidegins prie „Akropolio“, tai ir liks savaitės įvykiu. Žmonėms darosi nuobodu gyventi, todėl reikia kurti įvykius, jog atrodytų, kad kažkas vyksta, ir vyksta – itin svarbūs dalykai.”  

Spektaklis-instruktažas žiūrovus pakvies į Didžiosios scenos vaidybinę aikštelę. Scenografiją kuria su Agniumi Jankevičiumi bendradarbiaujanti dailininkė Laura Luišaitytė. Mases atstovauja aštuoni Nacionalinio Kauno dramos teatro aktoriai-instruktoriai. „Žiūrovams dera priminti: šviesesnę ateitį kursime kartu, galbūt net neatsisėdę“, – intriguoja Agnius Jankevičius.

NKDT inf.

Anonsai