Jau tapo įprasta, kad pastaraisiais metais Cezaris Graužinis bent po vieną naują spektaklį sukuria su „Cezario grupe” Lietuvoje, nors didžiąją laiko dalį praleidžia dirbdamas užsienyje. Naujas spektaklis, kurį šiuo metu kuria Graužinis ir penki aktoriai, yra gana netikėtas posūkis tiek paties režisieriaus, tiek „Cezario grupės” kūrybiniame kelyje – tai poezijos spektaklis, besiremiantis poeto Pauliaus Širvio kūryba.
Druskininkų teatro festivalis bus viena iš pirmųjų vietų Lietuvoje, kur bus parodytas šis spektaklis, kurio oficiali premjera įvyks tik šių metų rudenį Vilniuje. Iki tol jis tik porą kartų sausakimšoms salėms parodytas Vilniuje bei Palangoje ir jau sulaukė labai palankių kritikų ir žiūrovų įvertinimų.
Iki šiol „Cezario grupės” bagaže dominavo spektakliai pagal šiuolaikinių Europos dramaturgų pjeses arba paties režisieriaus parašytos pjesės, kaip antai pjesė 2009 m. sukurtam spektakliui „Viskas arba nieko”, kuris šiemet pakviestas į didžiausią pasaulyje šiuolaikinės dramaturgijos festivalį „New Plays from Europe” Vokietijoje. „Cezario grupės” spektakliai neretai nerdavo į patį laikmečio aktualijų sūkurį: „Pasikėsinimai” nagrinėja viešųjų ryšių kampanijų temą, „Drąsi šalis” negailestingai preparuoja Lietuvos įvaizdžio problemą, o „Bučiuoju, Oskaras” – vėžiu sergančių vaikų likimą.
Pasak eseisto Valdemaro Kukulo, „Paulius Širvys yra tylaus liūdesio, skaidraus ilgesio ir taurios vienatvės poetas, kurio išgyvenimams adekvačiai pajusti ir suprasti taip pat reikalinga tyla ir vienatvė. Ir – sugebėjimas mylėti, mūsų kasdien vis labiau ir labiau prarandamas”. Todėl spektaklio kūrėjai tiki, kad lyriškai atlapaširdiški posmai sujaudins ne tik vyresniuosius, bet ir nepriklausomoje Lietuvoje užaugusius – jaunimą, į kurį kūrėjai šiuo pastatymu ir orientuojasi.
Pasak režisieriaus, poezijos ir muzikos spektakliu „Nutolę toliai” jis siekia grąžinti į Lietuvos kultūros erdvę Pauliaus Širvio pasaulį, jo unikalią etiką ir poetiką, jo sukrečiantį sentimentalumą ir švelnumą – kaip iššūkį šiandieninei visuomenei.
Poeto Pauliaus Širvio asmenybė spalvinga, apipinta istorijomis apie jo nepasotinamą ilgesį, sumišusį su gyvenimo džiaugsmu, vienatvę ir drauge gebėjimą užburti minią. Įrašas lietuvių literatūros enciklopedijoje santūriai teigia, kad Paulius Širvys – „vienintelis sovietmečio poetas, virtęs legenda”. Viena iš priežasčių, kodėl Širvio posmai išlieka taip plačiai deklamuojami ir dainuojami – tai ne tik tobulas eilėraščių melodingumas, bet ir talentas paprastai atskleisti kiekviename mūsų slypintį būties graudulį, ilgesingą ir kartu džiaugsmingą.
Būtent liūdesio ir džiaugsmo sankirtoje susitinka dviejų talentingų kūrėjų – poeto Pauliaus Širvio ir režisieriaus Cezario Graužinio – vizijos. Graužinis jau ne viename spektaklyje gilinosi į džiaugsmo fenomeną, į galimybę jį aptikti mažuose kasdieniniuose dalykuose ir užkrėsti kitus. Viename interviu jis sakė: „Gyvenimas ima labai sparčiai, tiesiog stebuklingai gerėti, kai imi sąmoningai ieškoti gražių ir gerų dalykų. Tokių mažyčių, tokių trupinėlių išbarstytų. Tu surask gyvenimo džiaugsmą ir jį pagrįsk, kad jis būtų įtikinantis, užkrečiamas – čia labai įdomus uždavinys.”
Cezario Graužinio spektaklis „Nutolę toliai” pagal Pauliaus Širvio poeziją rodomas rugpjūčio 4 d. 19 val. „Eglės” sanatorijos salėje.
