Sezono vilionės žiūrovams pagauti

Karolina Remeikaitė 2015-08-31 Menų faktūra

aA

Be komunikacijos sąvokos teatre neapsieisime dėl jos svarbos kuriant dialogą su publika. Šį sezoną daugelis teatrų akcentuoja poreikį tą pokalbį gerinti, būtinybę stiprinti jį, kartais siekiant publiką ir susigrąžinti. Publikos nubyrėjimui įtakos turėjo ir vidinės teatrų suirutės.

Eksperimentavimas su forma

Kaip teigia Alytaus miesto teatro direktorė Inesa Pilvelytė, šį sezoną teatras nori „išbandyti naujus teatro žanrus (judesio, Forumo, lauko teatrų), išeiti iš „juodos dėžutės” ribų – tiek erdviniais spektaklių sprendimais, tiek komunikacija su žiūrovais”. Todėl greta jau pristatytų premjerų sezono pabaigai Alytuje planuojamas lauko teatro spektaklis-fejerija pagal lietuvių sakmes ir šiurpes – „Dievų, maumų ir žmonių ypatumai, arba Kaip lietuviai dangaus šviesulių kilmę suprato.“ Tai bus mitinių vaizdinių, liaudies meno ir folkloro dvasia alsuojantis muzikinis kūrinys, kviečiantis artėti prie lietuvių kultūros ištakų, prie liaudies meno. Spektaklio muzikai sukurti kviečiamas ypatingas lietuviškos muzikos kūrėjas Saulius Petreikis.

Patyręs ir publikos, ir savų aktorių nubyrėjimą, Klaipėdos dramos teatras lapkričio mėnesį grįžta į savo senuosius namus. Šiai progai Gytis Padegimas režisuoja istorinę Arvydo Juozaičio dramą „Luizė I”. Istorija apie karalius režisierių domins kaip visais laikais visuomenę audrinantis fenomenas, o spektaklis kuriamas kaip  teatralizuotą muzikinė fejerija.

Stalo teatras” šį sezoną mažuosius žiūrovus nusprendė pakviesti pasivaikščioti po Vilniaus senamiestį, – čia kūrybinė komanda paruošė jiems „sekretus“. „Sekretai“ – tai vietos, kur paslėptos mažos paslaptys, o priartėjus prie jų istorikas Donatas Jokūbaitis padės jas atskleisti, pasakodamas apie didžias Lietuvos asmenybes – Mindaugą, šv.Kazimierą, Barborą Radvilaitę ir kitus. Aplankyti įvairias miesto vietas ir susipažinti su asmenybėmis idėjos autorė ir režisierė Saulė Degutytė kviečia jau rugsėjo 6 dieną į premjerą „Sekretai iš būtųjų laikų“.

 Edukacija dialogui skatinti

Edukaciniai užsiėmimai šalies teatruose neretai tampa įvairių festivalių programos dalimi, tačiau mažesnių miestų publikai edukaciniai užsiėmimai tampa galimybe susiburti į bendruomenę, kurioje kiekvienas galėtų dalintis savo patirtimi. 

Kaip minėta, Alytaus miesto teatre jaunimas galės išmėginti „Forumo teatro” metodą. Tai teatrinių improvizacijų technika grįstas spektaklis, kuriuo bus siekiama spręsti realias problemas. Fiktyvios situacijos leis kiekvienam nuspręsti, kaip kuris veikėjas / dalyvis turėtų pasielgti. Taip kūrybinė komanda sieks atpažinti vienišumą, nusivylimą, prieraišumą ir kaip tai pasireiškia paauglio gyvenime. Be to, kuriamas ir teatro lojalistų klubas, organizuosiantis aptarimus, diskusijas, susitikimus su teatro kūrėjais.

Edukacinę programą jaunimui pasiūlys ir Menų spaustuvė.  Norintiems iš arčiau susipažinti su šiuolaikiniu cirku „Naujojo cirko savaitgalis“ jau rugsėjo 9-13 dienomis siūlys cirko disciplinų seminarus, kūrybinio rašymo užsiėmimus, į kuriuos atvyksta vieni garsiausių pasaulyje „cirkologų“, pažintis su kūrėjais. Sausį įvyksiančiame tarptautiniame festivalyje vaikams ir jaunimui „Kitoks“ bus pasiūlyta pagal amžiaus grupes suskirstyta programa ir kūrybinės dirbtuvės tam, kad kiekvienas galėtų susipažinti su spektaklių  kūrėjais ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Tai galimybė prisiliesti prie matyto spektaklio, ir proga geriau jį suprasti.

Jau dešimtą – jubiliejinį sezoną pasitinkanti „Atviro rato“ trupė tęs moksleivių kultūrinio ugdymo veiklą ir toliau siūlys ne tik palankesnes bilietų įsigijimo sąlygas, bet ir į jų amžiaus grupę orientuotus spektaklius. Tęsdami edukacinę veiklą, kūrėjai nepamirš publikos pakviesti ir į savo dešimties metų kūrybos retrospektyvą, kurią išleisti planuoja jau kitą pusmetį.

Didinti Lietuvos teatro žinomumą trupė planuoja ir už Atlanto. Spalio mėnesį vyksiančių gastrolių metu kūrybinė komanda savo darbus pristatys ne tik lietuvių bendruomenei Čikagoje. „Lietaus žemės” spektakliui Aido Palubinsko ir prof. Algio Kalėdos dėka jau parengti ir vertimai į anglų bei lenkų kalbas, jie bus parodyti ir „normaliai“ Čikagos teatrų publikai.

Šiais metais aktyvesnę spektaklių sklaidos programą Lietuvoje planuojantis ir savo tikslais didžiosioms šalies scenoms neketinantis nusileisti KlaipėdosApeirono“ teatras tęsia savos dramaturgijos kūrimo ir inscenizavimo eksperimentą. Šįmet režisierė Eglės Kazickaitė pakvies į spektaklį „Tyla kiaušinyje“, o Greta Kazlauskaitė – į „Miegančią motiną“. Pasak kūrėjų, šis sezonas, atidedantis globalias, politinio atspalvio temas, daugiau skirs dėmesio individui ir jo prigimties problematikai.

 „Klaipėdoje vis dar susiduriame su problema, kad publiką reikia prisijaukinti. Žiūrovus prie teatro reikia pratinti jau nuo vaikystės, būtent todėl kuriame dar vieną spektaklį vaikams“,- sako Valentinas Masalskis, komentuodamas trečiąją Klaipėdos Jaunimo teatro premjerą. Spektaklį „Voro vestuvės“ pagal Justino Marcinkevičiaus poemą kurs visa KJT komanda – režisierius Valentinas Masalskis, scenografė Renata Valčik ir kompozitorė Nijolė Sinkevičiūtė.

Šiaulių dramos teatras savo edukacinėje programoje reikšmingą akcentą deda ties iniciatyva rodyti spektaklius senjorams priimtinesniu laiku, už palankesnę kainą.  Iš arčiau susipažinti su teatro užkulisiais, išgirsti istorijų ir susitikti su kūrybine grupe galima bus praktiškai kiekviename šalies teatre – juose organizuojamos teatralizuotos, teminės ekskursijos įvairioms amžiaus grupėms.

O Alytuje bendradarbiaujant su Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejumi, Lietuvos šokio informacijos centru, Alytaus viešąja biblioteka, teatro klube duris atvers ideoteka/biblioteka/infoteka. Tai bus nauja erdvė skirta plėsti ir gilinti teatrines žinias apie didžiuosius kūrėjus ir jų darbus.

 Pokyčiai

 Apie kai kuriuos teatrus šį sezoną kalbėti tampa sunku dėl ne visai aiškios jų vidinės situacijos. Ypač tą galima būtų pasakyti apie Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatrą, kuris išgyvena suirutę ne tik trupėje, repertuare, bet ir vadovybėje. Nors konkursas naujoms teatro vadovo pareigoms užimti numatomas lapkričio mėnesį, apie sezono planus teatras informacijos pateikti negalėjo. Taip pat vis dar nėra aišku, ar teatre pasiliks Veltos ir Vytauto Anužių Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje išugdytas jaunųjų aktorių kursas, kuris dar praėjusį rudenį šiame teatre pastatė spektaklį „Devynbėdžiai”, o šį sezoną svarsto savo pasilikimo teatre galimybes.

Kaip minėta, didelio laukimo nuotaikomis sezoną pradės Klaipėdos dramos teatras – artėja ne tik įsikraustymas į naujai sutvarkytas teatro patalpas, bet ir naujojo  teatro vadovo Tomo Juočio darbai – kiek bus tęsiama sena linija, kiek bus inicijuota pokyčių. Sezono teatras laukia viltingai tikėdamiesi, kad būsimos permainos sugrąžins išsibarsčiusius trupės narius, o naujos patalpos prikvies teatro išsiilgusius žiūrovus.

Neseniai Kultūros ministro įsakymu paskelbtas dar vienas konkursas, šį kartą vadovo ieškos Vilniaus Mažasis teatras, o vėliau ir Lietuvos nacionalinis dramos teatras. Tad tikimės, kad su visų naujų vadovų atėjimu sezono planai pasipildys naujais tikslais, teatrai įgaus gyvybingumo ir nenustos ieškoti. Šiuo metu reikėtų pasakyti, kad dauguma šalies teatrų praktiškai jau yra pasiruošę žiūrovus priimti. Užeikite.

Komentarai
  • Numirti – nenumirštant

    Tarsi lipdydamas, tapydamas ar droždamas drauge su aktoriumi vaidmenį, Tuminas, man regis, dar ir kaip psichoanalitikas stengėsi perprasti paties aktoriaus charakterį, jo meninę prigimtį.

  • Pašlovinimai „Meno rakto“ ir „Teksto rakto“ laureatėms

    Scenos meno kritikų asociacija apdovanojo laureates: „Teksto raktas“ įteiktas teatrologei Rasai Vasinauskaitei, o „Meno raktas“ – prodiuserei Rusnei Kregždaitei. Publikuojame laudacijas.

  • Odė scenai: „Auksiniai scenos kryžiai“

    Laikui bėgant komisija turės būti kuo įvairesnė, nes toks yra ir šiuolaikinis teatras. Šiemet ekspertų darbo rezultatai susifokusavo į labai tradicinį teatro modelį ir jo suvokimą.

  • Menas yra taika

    Šiemet Tarptautinės teatro dienos žinią siunčia norvegų rašytojas, dramaturgas Jonas Fosse: „Karas ir menas yra tokios pat priešingybės, kaip karas ir taika. Menas yra taika“.

  • [i]Locus vulgaris[/i]

    Scenos menai viešosiose erdvėse gali ne tik burti miestiečių bendruomenes, bet ir dalyvauti miesto istorijos pasakojimo ir viešųjų erdvių simbolinių reikšmių steigime ar transformavime.

  • Iš mūsų vaidybų (XVII)

    Kaip statyti psichologines Zellerio pjeses, kai neveikia (nes neįtikina) nei aktoriaus ir personažo atstumas, nei atstumo nebuvimas? Ką vaidinti aktoriui, kai jo kuriamas personažas yra ligos paūmėjimas?

  • Režisierius ir laiko derva

    „Mamutų medžioklė“ – tai nėra filmas apie Jono Jurašo biografiją. Bet per kelis jo gyvenimo epizodus papasakota apie epochą ir jos nuodus, galbūt tebeveikiančius.

  • Apie vaikus, kurie drįsta neišpildyti lūkesčių

    Vilniuje stebėjome istorijas apie lūkesčiais iš kartos į kartą perduodamas traumas ir sprendimus tai nutraukti pačiu netinkamiausiu ir beprasmiškiausiu būdu.