Trys SALTO pamokos

Rūta Oginskaitė 2006 05 11

aA

Priežastys pokalbiui apie SALTO

Iš pradžių papasakosiu, kas yra Salto!, apie kurį sužinojau, pakviesta diskusijai į Švedijos ambasadą. Paskui – apie SALTO, kurie vyko tos diskusijos metu.

Salto! yra šiuolaikinio šokio festivalis vaikams, vykstantis Malmėje, Švedijos pietuose, vadinamuose Skone. Rengiamas kiekvieną spalį nuo 1997 metų. 150 festivalio spektaklių pamato apie 15 tūkstančių vaikų.

Įsigilinkime: šiuolaikinio šokio festivalis – vaikams. Publikos prisirenka apie 15 tūkstančių. Galiu ir trečiąkart pakartoti. Nes neįtikėtina: šiuolaikinis šokis rūpi keliolikai tūkstančių Švedijos vaikų.

„Nuo pat pradžių Salto! yra unikalus daugybės organizacijų ir šokio trupių bendradarbiavimo pavyzdys. Tos organizacijos ir trupės – ne vien iš Skonės, ne vien iš Švedijos, bet ir iš užsienio“, rašoma festivalio pristatyme.

Bendradarbiavimas. Būtent to skatinama į Vilnių atvažiavo Salto! rengėja Eva Andersson. Aišku, jos festivalis puikiausiai gyvuoja ir be lietuvių paramos, bet Šiaurės šalių piliečiams, pastebėjau, būdinga dalintis geromis idėjomis.

Evą pakvietė Torstenas Shenlaeris, ambasados patarėjas kultūrai, buvęs šokėjas. Jis Malmėje įkūrė Dansstationen – Šokio stotį, buvo jos direktorius. Salto! – viena Šokio stoties įkūnytų idėjų. „Mums labai trūksta Torsteno, vertinkite jį“, tarė Eva.

Ir štai dabar pradėsiu vertinti Torsteno idėjas.

Pirmasis Vilniaus SALTO

Taip jau įprasta: kai susirenka nedidelė grupė nepažįstamų žmonių, kiekvienas trumpai papasakoja apie save. Vardas, pavardė, ką veikiu, kokie interesai, ko tikiuosi iš šito susitikimo. Prisistatome paprastai kuo kukliausiai, kad savo asmeniu pernelyg ilgai neužlaikytume visuotinio dėmesio, nes kas jau tu čia toks.

Švedijos ambasadoje mūsų buvo penkiolika. Torstenas pasiūlė, kad pristatytume vieni kitus. Kas ką pažįsta.

Žaibiškai prisimeni, ką žinai apie tą žmogų. Žinai be galo daug. Koks jis, ką jis veikia ir kiek nuveikė. Viskas reikšminga. Svarbiausia – pasirodo, tiek daug gero gali pasakyti. Ir viešai prisipažinti, kad tas žmogus turėjo įtakos tau pačiam, tavo apsisprendimams. Ir dar daug ko, už ką tu jį gerbi.

O tada išgirsti ir apie save. Ne, ne komplimentus ar šiaip būdvardžius. Faktus. Juos buvai primiršęs ar neįsidėmėjai, nes neatrodė verti to. O kažkas prisimena ir yra tau dėkingas už kažkokį gestą. Kažkas pastebėjo, kas tau ypatingai sekasi.

Girdėti ir viešai ištarti savo susižavėjimą ir dėkingumą yra taip neįprasta. Būsena keista ir pakili. Pabandykite tą žaidimą. Smegenys patiria tokį SALTO!

Antrasis Vilniaus SALTO

Taigi – penkiolika stebuklingų žmonių už bendro stalo. Torstenas iš karto uždraudė kalbėti apie pinigų stygių („nes tai savaime aišku“). Ir paaiškino, kad „mes čia susirinkome kalbėti apie idėjas ir svajones“.

Šiuolaikinio šokio festivalis vaikams Malmėje irgi kažkada buvo tik svajonė. Keletas suinteresuotų žmonių, susėdę už bendro stalo, apimti tos svajonės, formulavo idėjas. Po to veikė.

Eva pasakojo, kad ji skambinusi Skonės miestų ir miestelių municipalitetams, siūlydama pasikalbėti apie šiuolaikinį šokį vaikams. Ką jai atsakydavo? Jie turbūt manė, kad skambina pamišėlė. Šiuolaikinis šokis – vaikams? Atsipeikėkit.

Eva nepasidavė. Teiravosi, kiek vaikų gyvena toj vietovėj. Keli šimtai. Ką, klausdavo Eva biurokratų, ir keli šimtai jūsų miesto vaikų iki šiol nežino, kas yra šiuolaikinis šokis? Kodėl jie taip nuskriausti?

Nežinau, kiek laiko Eva buvo šitokia atkakli. Bet miestų ir miestelių biurokratai suklusdavo. Pamanydavo, kad gal jie kažko nežino ir apsiimdavo apsvarstyti klausimą, net padėti.

„O po to būdavo taip: skambinu kokiam dar neliestam municipalitetui ir siūlau pasikalbėti apie šiuolaikinį šokį vaikams, o jie jau šaukia – kaip gerai, kad jūs mums skambinat, mes tiesiog nesuprantam, kodėl jūs taip ilgai neįtraukėte mūsų į to festivalio veiklą!“.

Štai tokį SALTO galima atlikti, kai turi svajonę ir būrį bendraminčių prie vieno stalo.

Dar pridėkime, kad Švedija unikali šalis – ten net keliolika šiuolaikinio šokio trupių kuria vaikams. O kultūra vaikams laikoma nepaprastai rimtu, net kultiniu reikalu.

Apie patį festivalį siūlyčiau paskaityti išsamų Vitos Mozūraitės straipsnį.

Trečiasis Vilniaus SALTO

Tada Torstenas padalijo lietuviškajai kompanijos daugumai spalvotų lapukų, flomasterių ir paprašė per septynias minutes surašyti savo svajones, susijusias su šiuolaikiniu šokiu vaikams Lietuvoje.

Svajonių kiekis buvo neribojamas. Iš pradžių kiek pabūgome, kad gal neturime tų svajonių ir dar tokia keista tema. Po to pratrūkome. Spalvotų lapukų su svajonėmis buvo pilnas stalas.

Juos Torsteno siūlymu suklijavome ant specialiai paruošto didelio balto lapo. Surūšiavome pagal temas: kad šokio būtų rimtai mokoma darželiuose, mokyklose; kad per šokį vaikai galėtų pažinti save; kad ir Lietuvoje būtų Salto!; kad vyktų edukaciniai šiuolaikinio šokio projektai vaikams; kad politikai suprastų viso to būtinybę; kad Lietuvoje žmonės nebijotų savo kūno.

„Daug svajonių sutampa“, pastebėjo Torstenas. „Matot, kiek skirtingų žmonių nesitarę svajoja apie panašius dalykus. Dabar reikia pereiti prie kito etapo – formuluoti idėjas ir veikti, nes jūs esate tie žmonės Lietuvoje, kuriems tai rūpi labiausiai“.

Vadinasi niekas kitas to nenuveiks. Ir iš dangaus tai nenukris.Veikti. Svajoti, formuluoti ir veikti. Nuo tavęs viskas priklauso. Drįsti svajoti ir ryžtis veikti.

Šitokį SALTO lietuviška sąmonė dar turės padaryti.

Komentarai