Talentingi žmonės turi teisę į fiasko

Vlada Kalpokaitė 2005 09 16

Inicijuotas tarptautinio festivalio SEAS, jį koordinuojančios švedų kompanijos "Intercult" bei Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centro sumanymas turėjo puikias pradines sąlygas: vieną įdomiausių šiuolaikinių autorių, puikius aktorius ir t.t. Tačiau nuspręsta pripažinti, kad rezultatas šioms sąlygoms neprilygsta ir padaryti tai, ko paprastai teatrai vengia.

Su dideliu liūdesiu

SEAS, "Intercult" ir švedų teatras "Giljotin" išsiuntinėjo tarptautinei teatro bendruomenei laišką, kuriame įvardijamos "Artimo miesto" atšaukimo priežastys bei pasakojama visa šio projekto istorija. Rugsėjo 4 dieną išplatintame laiške teigiama, kad šis sprendimas priimtas po tarptautinės spektaklio premjeros Stokholme rugsėjo 1-ąją.
"Artimas miestas" prasidėjo nuo Kopenhagene ir Malmėje vykusio pradinio SEAS etapo 2004-aisiais, kuriame M.Ivaškevičius atrado laikraščio iškarpą apie dvigubą gyvenimą pasirinkusią nužudytą moterį. Per keletą mėnesių parašytos pjesės pastatymas taip pat vyko keliais etapais, šių metų gegužės mėnesį Vilniuje buvo pristatytas jos eskizas.
"Priešpremjerinis darbas, kurį matėme Vilniuje, buvo daug žadantis, bet nebaigtas. Likome lojalūs procesui. Pasiūlėme pakeitimus, kurie užtikrintų meninę spektaklio kokybę, buvo pažadėta į juos atsižvelgti. Deja, šie pažadai nebuvo ištesėti. Stokholme parodytas pastatymas niekuo nesiskyrė nuo to, kurį matėme prieš keletą mėnesių. Gerbdami švedų ir tarptautinę SEAS auditoriją, nusprendėme atšaukti spektaklio dalyvavimą SEAS festivalio programoje".
Laiške ne kartą pabrėžta, kad šis sprendimas buvo pakankamai skausmingas, tačiau "Artimas miestas" tiesiog neatitiko meninių standartų - tiek tarptautinio festivalio, tiek pačių lietuvių  menininkų. Dėl spektaklio meninės nesėkmės jis nebus rodomas Podgoricoje (Juodkalnija) rugsėjį ir Helsinkyje lapkričio mėnesį, nors šios gastrolės jau buvo ne kartą anonsuotas.
Beje, rugsėjo pabaigoje vyksiančioje Gioteborgo knygų mugėje, kurioje Lietuva dalyvaus išskirtinės viešnios teisėmis, ta pati lietuvių kūrybinė grupė atliks "Artimo miesto" skaitymą, kuris pristatys pjesės leidimą lietuvių ir anglų kalbomis.
"Intercultas" vis dar įsitikinęs, kad pjesė "Artimas miestas" yra aukščiausio meninio lygio ir kad nesėkmės priežastys yra ne tekste", - teigiama laiške, taip tarsi atskiriant M.Ivaškevičių dramaturgą ir režisierių.

Nesėkmė ar sėkmė?

Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centro direktorius Audronis Liuga pabrėžia, kad šis sprendimas - bendra pozicija. "Kai žmogus patiria infarktą, jis turi išeiti iš trasos, o ne bėgti tol, kol sustos širdis". Prodiuseris ir teatrologas pasitelkia analogijas iš sporto pasaulio - ir geri sportininkai kartais nepatenka net į aštuntfinalį. "Manau, kad čia susidėjo ir subjektyvios, ir objektyvios aplinkybės. Nenoriu nieko teisinti, bet mes priėmėme šį sprendimą, išanalizavę situaciją. Spektaklis išėjo pakankamai "žalias". Jis turėjo potencialą ir vis dar turi, pripažinta, kad pjesė tikrai gera", - A.Liuga mano, kad daug ką lėmė tas faktas, kad dar iki galo nesusiformavęs spektaklis Stokholme buvo rodytas po poros mėnesių repeticijų pertraukos. Buvo sunku surinkti aktorius repeticijoms - keli pagrindinius vaidmenis vaidinę aktoriai filmavosi ("Artimame mieste" užimti Aurelija
Gintautaitė, Arvydas Dapšys, Vytautas Anužis, Ramūnas Cicėnas, Vesta Grabštaitė, Egidijus Bakas, Dalia Overaitė). Nesugebėjęs pakeisti spektaklio Lietuvoje, M.Ivaškevičius bandė prieš pat premjerą daryti tai Stokholme per vieną dieną. "Tokie dalykai tikrai neišeina į gera. Autorius ir režisierius nesuvaldė situacijos ir spektaklį ištiko alerginis šokas - tam tikras sukrėtimas, iš kurio išvadas padarė tiek Marius, tiek aktoriai, tiek mes visi".
A.Liugos teigimu, pasiūlymas sustoti ir kol kas "Artimo miesto" nevaidinti turi teigiamą reikšmę. "Manau, kad ši nesėkmė yra kūrybinga, nes pasimatė tokiam kūrimo procesui būdingos problemos", - jo manymu, ši pamoka buvo tiek skaudi, tiek ir produktyvi. "Duokdie visiems Lietuvos
menininkams tokių grūdinančių pamokų, po kurių talentingi žmonės gali realiai įvertinti savo galimybes. Tai yra kūrybingo autoriaus, stiprios aktorių trupės, įdomios pjesės nesėkmė", - įsitikinęs prodiuseris.
Tai nėra visiškas "stop". A.Liuga nemano, kad "Artimą miestą" reikėtų visiškai pamiršti: "Autorius turbūt jaučia, kad padarė viską, ką galėjo. Bet manau, kad jam reikėtų suprasti, kad teatras nėra vieno žmogaus menas. Yra buvę aktorių, kai Eimuntas Nekrošius ar kiti režisieriai nuimdavo jau praktiškai baigtus spektaklius, bet šiuo atveju darbas tikrai nėra blogas. Reikėtų jausti atsakomybę prieš aktorius".
Lakričio mėnesį susirinks visa trupė, repetuos ir bandys parodyti rezultatą. Kito režisieriaus nekvies - ši "Artimo miesto" versija turi būtent taip susiklosčiusį likimą ir jo nekeis, ateity kiti kūrėjai galbūt kurs kitokią.
"Talentingas menas turi teisę pralaimėti", - šia S.Becketto fraze "Artimas miestas" stengiasi atsispirti į sėkmes orientuotai visuomenei.

"Respublika" 2005.09.14

Komentarai