Tarp pradžios ir pabaigos tvyranti intensyvi kūrybinė energija virto įdomiu, prasmingu, sėkmingai įvairias meninės raiškos formas integruojančiu spektakliu.

Beno J. Riepe'ės trupė pasiūlė svaiginančią kelionę tarp nejaukaus normalumo ir gundančios beprotybės.

„The New York Times“ apžvalgininkas J.Farago, aptardamas kūrinyje ryškią katastrofos nuojautą, operą pavadino „requiem klimatui“.

„Taha. Poeto gyvenimas“ – labai talpus tekstas, ir tai yra didelė kūrinio vertybė, ypač retai pasitaikanti teatre statant šiuolaikinę dramaturgiją.

Aktorė atlieka vieną vienintelį veiksmą – rengiasi, taip parodydama, kaip atrodo stereotipais „apvilkta“ moteris.

Stebint šiemetę „Plartformos“ programą, geriausiai jos jungtis apibūdinančiu žodžiu norėtųsi pasirinkti ekologiją.

Literatūrą nurungė gyvenimas: jaunieji aktoriai daugiau kalba apie savo pačių patirtis ir išgyvenimus, daugiausia susijusius su tarpusavio santykiais ir mėgstama veikla.

Čia juntama bendradarbiavimo ir bendrystės pergalė, kuriai ypač svarbios buvo asmeninės kiekvieno projekto bendraautorio pastangos, indėlis ir profesionalumas.