Mirė legendinis kompozitorius Kęstutis Antanėlis

2020 10 13 LRT.lt
Kompozitorius ir architektas Kęstutis Antanėlis (1951-2020). Stop kadras iš LRT.lt
Kompozitorius ir architektas Kęstutis Antanėlis (1951-2020). Stop kadras iš LRT.lt

aA

Eidamas 70-uosius metus mirė legendinis lietuvių kompozitorius, architektas, dailininkas Kęstutis Antanėlis. Apie kompozitoriaus mirtį pranešė jo artimieji.

K. Antanėlis įkūrė bei vadovavo roko ansambliui, kuriame atliko ne tik „The Beatles“ dainas, bet ir savo kūrybą, bei buvo pirmasis Europoje pastatęs Andrew Lloydo Webberio roko operą „Jėzus Kristus superžvaigždė“.

Jis taip pat parašė muziką pirmajai lietuviškai roko operai „Meilė ir mirtis Veronoje“ (pastatyta 1982 Vilniuje, 1988 metais anglų kalba Madisone, 1996 metais Vilniuje per LIFE festivalį).

Tarp K. Antanėlio statytų scenos kūrinių - „Peras Giuntas“ (1997), oratorija „Keturios lietaus šalys“ solistams, chorui ir orkestrui (1986 m., libretas S. Gedos), 4 dainų ciklai (1962-72, pagal B. Brazdžionio žodžius), apie 200 dainų ir apie 80 instrumentinių pjesių. Daugelio savo dainų tekstų autorius.

Kaip architektas K. Antanėlis suprojektavo pastatų, interjerų, baldų (LR Seimo Kredencialų salei, 1995), sukūrė vitražų administraciniams pastatams, skulptūrų.

Anot aktoriaus Vido Petkevičiaus, K. Antanėlio statytoje operoje „Jėzus Kristus Superžvaigždė“ atlikusio Jėzaus partiją, velionis tada pasižymėjo kaip puikus organizatorius. „Pats buvo užsidegęs šiuo reikalu ir mokėjo uždegti kitus“, - LRT.lt teigia V. Petkevičius.

Operai „Jėzus Kristus superžvaigždė“ K. Antanėlis ieškojo Jėzaus vaidmens atlikėjo, išmėgino ir Vytautą Kernagį, ir daugelį kitų. Tik Lietuvos valstybinės konservatorijos pirmojo kurso studentas V. Petkevičius sugebėjo išdainuoti keturias būtinas oktavas.

Opera buvo atlikta 1971 metų gruodžio 25 dieną Lietuvos dailės institute (dabar - Vilniaus dailės akademija). Kad suklaidintų saugumiečius, paskelbė, kad spektaklis prasidės 8 valandą vakaro. Saugumo žmonės pasirodė septintą, manydami užbėgti įvykiui už akių. Tačiau operos kūrėjai vaidinimą pradėjo 6 valandą, prieš tai ištikimiausiems žiūrovams paskleidę žinią apie naują pradžios laiką.

„Mums leido užbaigti pasirodymą. Paskiau teko bėgti. Per Bernardinų bažnyčią palikome Dailės institutą“, - pasakoja V. Petkevičius.

„Meilė ir mirtis Veronoje“ režisieriaus Eimunto Nekrošiaus iš pradžių buvo sumanyta kaip draminis veikalas. Vis dėlto režisierius svarstė, kokia forma jį reikėtų statyti. K. Antanėlis pasiūlė kurti ne tradicinę pjesę, o muzikinę, roko stilistikos veikalą.

„Nekrošius sutiko, pradėjome repetuoti. Ir negalėjome atsiginti žiūrovų“, - prisimena V. Petkevičius. Žmonės laukdavo per naktį, kad galėtų nusipirkti bilietus į šį spektaklį. Juo 1982 metais kaip tik ir buvo naujuose rūmuose atidarytas Jaunimo teatras.

„Žmonės laukdavo prie kasų atsinešę sudedamas loveles, miegodavo, kad ryte nusipirktų bilietus“, - teigia aktorius. Kai buvo suprasta, kad vis tiek nepatenkins visų norinčiųjų, operą „Meilė ir mirtis Veronoje“ nuspręsta rodyti Vilniaus sporto rūmuose. Įvyko du pasirodymai, juos stebėjo per 10 tūkst. žiūrovų.

LRT KULTŪROS laidą „Legendos“, skirtą Kęstučiui Antanėliui, galite žiūrėti čia.

Darius Užkuraitis K. Antanėlį prisimena kaip maištininką, prieš sovietinę sistemą kovojusį muzika

„Jis buvo Vytauto Kernagio bendražygis ir iš tikrųjų jie kartu yra nuveikę daug dalykų Lietuvos muzikiniame pasaulyje, ypač kalbant apie autorinę dainą, roko muzikos dainą. Antanėlis buvo pirmasis Europoje ir antrasis pasaulyje, kiek žinau, kuris pastatė tais laikais roko operą „Jėzus Kristus superžvaigždė“. Vėliau mano jau visa karta augo su jo „Meilė ir mirtis Veronoje“, kuri buvo pastatyta Jaunimo teatre. Jis iš tikrųjų pakankamai daug nuveikė tokiam stambiam žanre, tiek dainos žanre. Kaip ir Kernagis, jis turėjo ir tais laikais savo grupę „Antanėliai“, kuri buvo populiari bendraamžių tarpe. Man atrodo, kad net ir dabar radijuje skamba „Nieko man nereik“, būtent iš „Antanėlių“ repertuaro. Tai tiesiog ta ankstyvoji lietuviška roko muzika, kuri Anglijoje buvo „The Beatles“, „Rolling Stones“, Lietuvoje buvo Vytautas Kernagis ir Kęstutis Antanėlis“, - apie K. Antanėlio muzikinį palikimą LRT RADIJUI pasakojo muzikologas Darius Užkuraitis.

„Sovietmečio kontekste atrodė labai progresyviai. Šita muzika, jei ir nebuvo draudžiama, o dažnai ir draudžiama, tai bent jau labai nepageidautina. Ir ta pati roko opera „Jėzus Kristus superžvaigždė“ buvo parodyta akademijoje ir netgi patys KGB buvo apgauti. Buvo skelbiamas vienas pradžios laikas, tačiau vėliau visa publika tarpusavyje kažkaip susitarę atėjo visiškai kitu laiku ir taip buvo apgauti bei parodyta roko opera. To laiko sovietiniai maištininkai, jie nebuvo disidentai, tačiau prieš pačia sistemą kovojo savo muzika“, - sako D. Užkuraitis.

LRT.lt

-----

Atsisveikinimas vyks Šv. Jonų bažnyčioje, Švč. Mergelės Marijos Paguodos koplyčioje.

Spalio 15 d. (ketvirtadienį) - nuo 17 iki 22 val.; 18 val bus aukojamos šv. mišios Šv. Jonų bažnyčioje.

Spalio 16 d. (penktadienį) - nuo 9 iki 13 val.; urna išnešama 13 val., laidotuvės Rokantiškių kapinėse.

Naujienos