Festivalis „Jauno teatro dienos“ baigėsi ketvirtadienį ir penktadienį vykusiais trumpo metro spektaklių ir kino filmų aptarimais. Teatro pasirodymų aptarimą moderavo teatro kritikas Vaidas Jauniškis, o kino – žurnalistė, kino kritikė Auksė Kancerevičiūtė.
„Labai dėkoju visiems kūrėjams. Jūs padarėte tikrai labai įdomius pristatymus. Privertėte ne tik suprasti, kaip man patinka trumpo metro spektakliai, bet ir kaip puikiai sugebate surasti ir perteikti gautas inspiracijas per tokį trumpą laiką“, – kalbėjo Vaidas Jauniškis. Susirinkusiųjų paklausęs, kurį iš šios dienos matytų spektaklių norėtų pirkti ir kodėl, sulaukė beveik vienbalsio atsakymo, jog didžiausią įspūdį paliko 4-osios grupės (rež. Gea Gojak, Kroatija) pasirodymas. Ši komanda, kurdama savo spektaklį, rėmėsi žodine inspiracija „Enden du, paparmali u, paparmali, izarmali, enden du“. Trumpo metro pasirodyme kūrėjai gvildeno vaikų patyčių problemą, kai iš pažiūros nekalti žaidimai tampa žiaurių užgauliojimų pradžia ir paveikia jauno, dar nesusiformavusio žmogaus emocinę ir psichologinę būseną.
Kita komanda, taip pat sulaukusi daug dėmesio, kurdama savo pasirodymą rėmėsi Williamo Shakespeare´o citata „Aš – tavo tėvo šmėkla, pasmerkta / tam tikrą laiką naktimis klajoti“ (rež. Paulius Tamolė). „Didžioji dauguma turime ką pasakyti apie savo tėčius. Ypač kai jie nebuvo šalia, nors turėjo būti. Spektaklyje norėjome perteikti tą jausmą, kai lauki tėčio ar kito svarbaus žmogaus, kurį myli: viena vertus, trokšti, kad jis ateitų, kita vertus, bijai jo pasirodymo. Kai jis nepasirodo, nusivili, o paskui ir vėl jo lauki“, – apie pasirodymo idėją kalbėjo grupės atstovė.
Klaipėdos jaunimo teatro įkūrėjas, aktorius ir režisierius Valentinas Masalskis, paprašytas apibendrinti abiejų dienų pasirodymus, teigė, jog pasigedo intrigos su žiūrovu, tačiau džiaugėsi, jog kūrėjai sugebėjo atrasti itin daug gražių dalykų. „Aš tikrai „pirkčiau“ spektaklį apie vaikus. Pirkčiau savo būsimiems pirmakursiams, kad jie suprastų, jog melas ir tiesa teatre stovi greta vienas kito“, – kalbėjo režisierius. Anot Valentino Masalskio, jaunoji kūrėjų karta yra visiškai kitokia nei jo. „Mes iš meno reikalavome kur kas griežtesnių formų, aktyvesnio dalyvavimo ir požiūrio į žiūrovą. Jūsų karta kur kas labiau ir dažniau sugeba įžvelgti gelmę. Jūs esate daug jautresni ir pažeidžiamesni. Jūs esate kur kas laisvesni, nei buvome mes. O mes, nors ir kalbėjome apie lygybę, niekada nebuvome lygūs.
Penktadienio popietę visi dalyviai nekantriai laukė trumpo metro kino peržiūrų, kurių metu kai kurie aktoriai kino ekrane galėjo išvysti ir patys save. Filmus ir jų autorius žiūrovams pristatė festivalio svečias ir dalyvis režisierius Jonas Tertelis.
Renginio metu kūrė 4 kino komandos. Visos grupės turėjo inspiracijas, kuriomis rėmėsi ieškodami medžiagos ir idėjų būsimiems kino filmams.
Pirmasis filmas – „Laiškas“ (rež. Karolina Nadzeikaitė) – pastatytas remiantis inspiracija „Ieškok moters“. Antrasis – „Lozoriau, kelkis“ (rež. Viktoras Gineitis) – sukurtas pagal tą pačią inspiraciją. Trečiojo – „Belskitės“ (rež. Rinaldas Tomaševičius) – inspiracija „Belskite, ir jums bus atidaryta“, ketvirtasis -„838“ – sukurtas pagal inspiraciją „Gilios upės teka tyliai“ (rež. Vilius Lukošius).
Vėliau vyko aptarimas, dalyviai turėjo galimybę užduoti svarbiausius klausimus ir išsakyti pastabas apie festivalį, pasiūlyti naujų idėjų kitiems metams.
