Gaivina senąjį teatro pastatą

2018 08 20 Sekundė, 2018 08 16
Senasis teatro pastatas Panvėžyje gali būti prikeltas naujam gyvenimui
Senasis teatro pastatas Panvėžyje gali būti prikeltas naujam gyvenimui

aA

Panevėžyje daugėjant nenaudojamų pastatų vaiduoklių, brandinama idėja sugrąžinti alsavimą Respublikos gatvėje stūksančiam ir miesto teatro aukso laikus menančiam pastatui.

It feniksą iš pelenų prikelti Panevėžio istorijoje reikšmingą, o dabar kaip statybinių medžiagų parduotuvė panevėžiečiams geriausiai žinomą istorinį pastatą pasišovė Juozo Miltinio dramos teatro vadovai. Planuodami statyti spektaklį apie Maestro Juozą Miltinį, jie kreipėsi į Panevėžio savivaldybę su klausimu, kaip būtų galima pasinaudoti senojo teatro sale.

Laikinai mero pareigas einantis Aleksas Varna „Sekundei“ patvirtino, jog teatro vadovai jau buvo pravėrę jo kabineto duris.

„Atėjo su gerais norais ir tikslais. Palaikome ketinimą sukurti spektaklį apie Juozą Miltinį ir norą, jog jis įvyktų istorinėje vietoje - ten, kur ir prasidėjo J. Miltinio veikla, senajame teatro pastate“, - sakė A. Varna.

Kol kas teatralams dirbti istoriniame pastate negalima - nemaža dalis patalpų išnuomotos komercinei veiklai, o į sceną, kurioje anksčiau statyti visos šalies eruditus sutraukdavę spektakliai, baisu ir koją įkelti.

Ambicingam siekiui pritarianti ir senojo teatro atgaivinimo idėja suinteresuota Savivaldybė, kaip patikino A. Varna, prisidės tarpininkaudama pokalbiuose su dabartinės pastato šeimininkės - Šaulių sąjungos atstovais.

Kada įvyks pokyčių link vedantis susitikimas, dar nėra numatyta. Kol kas, pasak A. Varnos, sutarta tik dėl to, jog reikia inicijuoti tokį susitikimą.

Laikinasis miesto meras, paklaustas, ar Savivaldybė prie planuojamų kultūrinio gyvenimo pokyčių žada prisidėti ne tik morališkai, bet ir finansiškai, tvirtino, jog pagrindinis susitikimo su J. Miltinio dramos teatro vadovais tikslas nebuvo suderėti konkrečias sumas.

„Minėjo, jog ir patys gali už protingą kainą nuomotis ar bandyti susitarti, kad būtų sutvarkomos patalpos, salė, scena ir nereikėtų tiesiogiai pervesti pinigų“, - kalbėjo A. Varna.

 

Pokyčiams nesipriešintų

 

Šaulių sąjungos Panevėžio apskrities Alfonso Smetonos šaulių 5-osios rinktinės vadas atsargos kapitonas Audrius Mordasas kiek anksčiau dienraščiui „Sekundė“ yra teigęs, jog palaiko menininkų siekį atgaivinti senąjį teatrą. Esą Šaulių sąjunga ir pati prieš keletą metų buvo parengusi pastato rekonstrukcijos sąmatą, tačiau sumos - keli milijonai litų - buvo ne jų kišenei.

Kad šauliai galėtų išlaikyti tokį pastatą, dalis jo išnuomota parduotuvėms. Nors žiemą pastatas šildomas kietuoju kuru, iš nuomos gaunamų pajamų vos pakanka, tad didesnės investicijos į jį - ne pagal dabartinių šeimininkų galimybes.

Kai pastatas grąžintas Šaulių sąjungai, per visą tą laiką buvo pakeisti tik langai bei atliktas kosmetinis kai kurių patalpų remontas.

„Mes palaikome J. Miltinio dramos teatro idėją. Tikrai neprieštarautume pastatą užleisti mainais į kitas patalpas ar pasirašyti panaudos sutartį. Pats pastatas išlikęs autentiškas, langai nauji, bet pagaminti tokie patys, kokie buvo senieji, salė išlikusi tokia pati, niekas joje nebuvo daroma. Tik jos būklė bloga, nes patalpos nešildomos“, - tąsyk kalbėjo A. Mordasas.

 

Idėja įgauna pagreitį

 

Apie senojo teatro atgaivinimo planus Juozo Miltinio dramos teatro vadovai kol kas nelinkę daug kalbėti, kol apie gražią idėją daugiau kalbama, nei daroma. Visgi, kaip patvirtino teatro meno vadovas Andrius Jevsejevas, veiksmai mažais žingsneliais įgauna pagreitį.

Prisiimti laurų, siekiant prikelti primiršto kultūrinio objekto ateities klausimą, A. Jevsejevas nenori. Tokių planų turėjo ne vieni teatro vadovai. Deja, jų kalbos taip ir liko tik gražia ateities vizija.

„Kalbėti apie pastato prikėlimą naujam gyvenimui dar anksti, - mano vienas teatro vadovų, - nors gana aktyviai judame ta linkme. Šiuo klausimu bendraujame tiek su Panevėžio šaulių sąjunga, kuriai pastatas ir priklauso, tiek su miesto Savivaldybe. Bandome rasti sprendimą, kaip pastatą, turintį potencialo tapti tikru miestiečių, o turbūt ir turistų, traukos centru, sugrąžinti visuomeninėms reikmėms.“

Visų suinteresuotų šalių komunikaciją kiek sutrukdė atostogų metas, bet A. Jevsejevas patikina, jog artimiausiomis dienomis planuojami lemtingi susitikimai.

„Kad ir kaip norėtųsi nudžiuginti panevėžiečius žinia apie greitai atsiversiančią naują kultūrinę erdvę, tam dar reikia nueiti ilgą biurokratinį kelią. Visos pusės nusiteikusios geranoriškai ir bent jau mano nuojautos optimistinės“, - pripažįsta teatro meno vadovas.

 

Žymus istorijos puslapiuose

 

Istorinis pastatas Respublikos gatvėje nuo seno buvo svarbus kultūros ir meno židinys.

Pasak Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresniojo muziejininko Donato Pilkausko, 1922-aisiais Šaulių sąjungos būrių suvažiavime iškeltas tikslas kiekvienam būriui pasistatyti savo namus. Šaulių sąjunga, kaip nepartinė visuomeninė organizacija, mielai leisdavo savo namuose rengti pobūvius, paskaitas, koncertus bei kitus kultūrinius renginius ir kitoms lietuvių organizacijoms, atskiriems asmenims.

„Nuosavi namai šauliams buvo ne tik materialinės vertės dalykas, bet ir kultūros židinys“, - sakė D. Pilkauskas.

Nuo 1913-ųjų Panevėžyje, S. Monvilos buvusiose metalo dirbtuvėse jau veikė vienintelė mieste teatro salė, kuri po Pirmojo pasaulinio karo perleista Švietimo ministerijai. Panevėžio šauliai 1924 metais iš Švietimo ministerijos gavo teatro pastatą ir įrengė čia savo būstinę.

Anot D. Pilkausko, 1934-aisiais Panevėžio šaulių namų tvarkymo komitetas buvo numatęs prie esamų rūmų pastatyti antrą aukštą iš Respublikos gatvės pusės. Numatyta įrengti moterų seklyčią ir patalpas vietinių būrių - Panevėžio, Plukių ir Senamiesčio štabams. Taip pat planuota padidinti šaulių klubo patalpas, padidinti salę, įrengti sporto salę.

Panevėžio rinktinės šauliai ketino mieste statyti naują šaulių namų pastatą, tam tikslui buvo renkamos aukos, tačiau naujas pastatas taip ir neiškilo. Rinktinės šaulių namų statybos fonde 1935 metais buvo surinkti 1 065 litai. Šauliai rėmėjai buvo nusprendę, rinktinės valdybai pritariant, 75 proc. surinkto nario mokesčio įnešti į namų statybos fondą, tačiau 1937 metais S. Montvilos pastatas Švietimo ministerijos perduotas į XII rinktinės nuosavybę.

Deja, vos po kelerių metų pasaulį sukrėtę istorijos kataklizmai supurtė ir Šaulių sąjungą. 1940-aisiais ji likviduota, o po metų, 1941-ųjų kovo 15 dieną, pastate Respublikos gatvėje oficialiai atidarytas Panevėžio dramos teatras. Tądien čia įvyko pirmoji premjera - Juozo Miltinio režisuotas spektaklis pagal N. Pogodino pjesę „Sidabrinis slėnis“.

Sekundė

Naujienos