Čengdu mieste Kinijoje birželio 10-14 dienomis vyko II Kinijos ir Centrinės bei Rytų Europos menų bendradarbiavimo forumas (2nd China – CEEC 16+1 Arts Cooperation Forum). Lietuvai jame atstovavo Nacionalinio Kauno dramos teatro generalinis direktorius Egidijus Stancikas, Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkas Mykolas Natalevičius, Šokio informacijos centro atstovė Ingrida Gerbutavičiūtė, Menų spaustuvės tarptautinių projektų koordinatorė Gabrielė Ivanauskaitė, Šiaulių dailės galerijos direktorė Ernesta Šimkienė, šiuolaikinės baltiškos muzikos leidyklos „Dangus“ vadovas Ugnius Liogė bei Lietuvos Respublikos ambasadorė Kinijoje Ina Marčiulionytė.
Pasak Egidijaus Stanciko, forumas maloniai nustebino sklandžiu organizuotumu. „Forumo programa, dalyviai ir jų pasiruošimas bei aktyvus dalyvavimas, sklandus organizatorių darbas bei vyriausybės dėmesys ir finansavimas paliudijo, kokia svarbi Kinijai yra CEEC 16+1 vykdoma menų bendradarbiavimo programa“, – sakė Stancikas.
Šiemetinio forumo tema – „Šiuolaikinis menas ir jo sąsajos su tradicijomis“. Sesijose ir diskusijose nemažai kalbėta ir apie tai, kad neretai tradicija nereikalauja sumoderninimo, nes ji yra vertybė ir įdomi savaime. „Mes buvome pakviesti į Sičuano operą pasižiūrėti spektaklio. Tai unikalus žanras. Jame telpa akrobatika, bufonada ir įspūdingos kaukės, kurios staiga keičiasi ant veikėjo veido. Tačiau yra daug modernių detalių, pavyzdžiui, vaizdo projekcijos. Tai keičia tradiciją. Norėjosi, kad organizatoriai į programą būtų įtraukę ir daugiau skirtingų žanrų spektaklių rodymų. Manau, kad būtų buvusi didelė nauda diskusijoms“, – svarstė Egidijus Stancikas.
Tris dienas vykusiose sesijoje dalyviai pristatė pranešimus apie konkrečius atvejus. Tiek Kinijos atstovų, tiek teatro srities specialistus iš Europos sudomino „Teatro fabriko“ atvejis ir teatro mokyklėlės „Mano teatras“ fenomenas. „Kinijai labai aktualūs ugdymo menu klausimai, jo integracija į mokymo programas. Sulaukiau nemažai klausimų“, – sakė Egidijus Stancikas.
Forumo vieta pasirinktas Čengdu miestas, esantis unikaliame tradicinės kultūros Sičuano regione. „Kinijos kultūros politika veikia trimis kryptis – jie kviečia pas save, pristato savo meną ir kultūrą Europoje ir dabar daugiausiai akcentuoja koprodukcijų galimybes. Juos domina edukacinės, kvalifikacinės patirties apsikeitimai taip pat ir bendri projektai. Pirmoji kryptis jau gerokai išnaudota. Be to, teatro sritis sulaukė mažiau interesantų, agentų lyginant su kitomis sritimis, pavyzdžiui muzikos. Akivaizdu, kad trupių atvežimas į Kiniją kainuoja daug ir ieškoma kitų bendradarbiavimo galimybių. Nepaisant to, pavyko apsikeisti tarptautinį bendradarbiavimą žadančiais kontaktais. Be to, šios kelios birželio dienos, atvėrė pažinimo duris į paslaptimi alsuojančią ir mažai pažįstamą Kinijos kultūrą“, – teigė Nacionalinio Kauno dramos teatro atstovas.
Nacionalinio Kauno dramos teatro informacija
