Jaunimo teatro pavasaris

2018 04 03 menufaktura.lt
Valentinas Masalskis ir Viktorija Kuodytė vaidina „Autonomiją“ (režisierius Árpádas Schillingas). Lauros Vansevičienės nuotrauka
Valentinas Masalskis ir Viktorija Kuodytė vaidina „Autonomiją“ (režisierius Árpádas Schillingas). Lauros Vansevičienės nuotrauka

aA

Balandžio 25-29 d. Valstybinis jaunimo teatras kartu su OKT / Vilniaus miesto teatru rengia naujausių spektaklių vitriną (showcase) užsienio svečiams. Per penkias dienas abu teatrai parodys naujausius savo darbus. OKT / Vilniaus miesto teatras pristatys Oskaro Koršunovo premjerą „Pasikėsinimai į jos gyvenimą“ ir kitus jo režisuotus spektaklius - „Pamišėlis“, „Vestuvės“, „Žuvėdra“ bei Kamilės Gudmonaitės „Trans Trans Trance“. Jaunimo teatras - „Cinką“ (rež. Eimuntas Nekrošius), „Brolius Liūtaširdžius“ (rež. Kirsten Dehlholm), „Autonomiją“ (rež. Árpád Schilling), „Apie baimes“ (rež. Olga Lapina) ir debiutuojančio režisieriaus Adomo Juškos premjerą „Šveikas“. 

Spektaklių vitrinos programoje Jaunimo teatras kartu Goethe´s institutu balandžio 27, 29 d. surengs edukacinį projektą „Müllermaschine“, skirtą vienam įtakingiausių XX a. pabaigos Europos teatro novatorių - dramaturgui, poetui, režisieriui ir visuomenės veikėjui Heineriui Mülleriui. Pradėjęs kaip Bertolto Brechto sekėjas, Mülleris teatre ieškojo naujų būdų apmąstyti visuomenines ir politines dabarties realijas. Jis gilinosi į mitologiją ir klasikinius siužetus, atrasdamas juose šiuolaikinio pasaulio pirmavaizdžius. Müllerio tekstai nėra klasikinės pjesės. Tai koncentruotos formos draminiai koliažai, arba „medžiaga“ (material), kaip juos vadino pats dramaturgas, sukurti pasitelkus moderniosios literatūros ir šiuolaikinio kinematografo žodyną. Mülleris parašė daugiau kaip trisdešimt pjesių, iš kurių dažniausiai statomos „Hamletmaschine“, „Kvartetas“, „Mauzeris“, „Misija“, „Volokolamsko greitkelis“, „Filoktetas“, „Medėjos medžiaga“.

Projektą „Müllermaschine“ pristatys vokiečių teatro kritikas Thomas Irmeris. Jį pradės Müllerio asmenybei skirtas filmas „Nenoriu žinoti, kas aš esu“ (rež. Christoph Rüter, Thomas Irmer). Specialus dėmesys bus skirtas svarbiausiai Müllerio pjesei „Hamletmaschine“. Bus parodytas vieno geriausių jos pastatymų, kurį 2007 m. Berlyno Deutsches Theater režisavo Dimiteris Gotscheffas, vaizdo įrašas. Pirmą kartą lietuvių kalba „Hamletmaschine“ skaitymą surengs režisierius Artūras Areima. Projektą užbaigs režisieriaus Dimiterio Gotscheffo paskutinio prieš mirtį sukurto spektaklio „Cementas“, pripažinto svarbiausiu 2013 m. Vokietijos teatro įvykiu, vaizdo įrašas.

Heinerio Müllerio visuomeniškai aktyvaus teatro idėją pratęs balandžio 28 d. Jaunimo teatre rengiama tarptautinė konferencija „Pasipriešinimo teatras“. Joje dalyvaus lenkų režisierius Krystianas Lupa, rusų teatro kritikė, žurnalo „Teatr“ vyriausioji redaktorė Marina Davydova ir vokiečių teatro kritikas Thomas Irmeris.

Visais laikais teatras aktyviai dalyvauja visuomenės gyvenime. Ypatingas teatro, kaip vienos demokratiškiausių meno sričių, vaidmuo yra susijęs su pasipriešinimu antidemokratinėms politinėms jėgoms ir totalitariniams režimams. Iš istorijos žinome, kad toks pasipriešinimas neretai baigdavosi represijomis prieš kūrėjus. Šiuolaikiniame pasaulyje teatro pasipriešinimas įgauna naują reikšmę. Siekdamas išraiškos laisvės, scenos menas susiduria su tam tikrų visuomeninių grupių nepasitenkinimu, sankcionuojančiu reakcingų politinių jėgų veiksmus. Platų rezonansą įgavo pastarojo meto Rusijos valstybės teisminis procesas prieš tarptautinį pripažinimą pelniusį režisierių Kirilą Serebrennikovą ir jo bendražygius. Iš esmės šis procesas yra nukreiptas prieš „kitokį“ teatro meną ir per jį reiškiamą valdžios kritiką. Teatro pasipriešinimas antidemoktarinėms politinėms jėgoms ir jų įkvėptam nacionalizmui pastaruoju metu pastebimas ir kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse. Šiandieninėje Lenkijoje dešiniosios pakraipos politikų priimami teismų reformos ir valstybinį persekiojimą už Holokausto nusikaltimų viešinimą įteisinantys įstatymai iššaukė kultūros žmonių, ypač teatralų, aktyvų pasipriešinimą. Naujausias režisieriaus Krystiano Lupos spektaklis „Procesas“ pagal Franzą Kafką tapo ryškia jo menine išraiška. Kraštutinių dešiniųjų politinių jėgų valdomoje Vengrijoje kritinė mintis atvirai ujama iš valstybinių teatrų, o tarptautinę šlovę pelnę maištingi menininkai, kaip antai Árpádas Schillingas (naujausią jo spektaklį „Autonomija“ kovo mėn. išleido Jaunimo teatras), net paskelbiami „visuomenės priešais“. Pastaraisiais metais Vokietijos teatro pasaulį sudrebino radikalūs pokyčiai legendiniame Berlyno Volksbühne teatre, kai politikai atleido ilgametį šio teatro vadovą režisierių Franką Castorfą ir vadovauti teatrui pakvietė šiuolaikinio meno kuratorių Chrisą Derconą. Toks sprendimas buvo padarytas nepaisant ne tik Berlyno, bet ir nemažos dalies Vokietijos teatro bendruomenės pasipriešinimo.   

Konferencijos dalyviai yra tarptautinėje scenos meno bendruomenėje žinomos asmenybės. Jie dalysis savo visuomeninio aktyvumo patirtimi, aiškins savo pilietinio ir kūrybinio pasirinkimo motyvus, kalbės apie scenos meno ir apskritai kūrybos reikšmę išsaugant demokratines laisves.

Konferencija vyks Jaunimo teatro „Salėje 99“. Vykdoma išankstinė registracija. Norintieji dalyvauti turėtų užsiregistruoti el. paštu rugile@jaunimoteatras.lt 

Vietų skaičius ribotas. 

Naujienos