„Išrinktieji“ scenoje brėžia žiaurumo ir agresijos ribas

2017 10 25 menufaktura.lt
Detektyvinės tragikomedijos „Išrinktieji“ plakato fragmentas
Detektyvinės tragikomedijos „Išrinktieji“ plakato fragmentas

Spalio 27 d. Valstybinio Šiaulių dramos teatro Mažojoje salėje - pirmoji šio sezono premjera. Jaunų kūrėjų komanda pristato detektyvinę tragikomediją „Išrinktieji“, sukurtą vykdyto meninio tyrimo pagrindu. „Išrinktieji“ - tai drąsus režisierės Monikos Klimaitės ir dramaturgės Gabrielės Labanauskaitės bendras darbas žiaurumo tema. Pasak spektaklio autorių, šiandien kaip niekad esame linkę į užslėptas ir nematomas žiaurumo formas: psichologinį terorą, moralinį smurtą, „etikečių klijavimą“ ir savo poelgių pateisinimą, prisidengus doruolio ir teisuolio kaukėmis. Spektaklis „Išrinktieji“ sukurtas kolektyvinės kūrybos principu - kūrimo pradžioje aktoriams buvo pateiktas tik siužeto karkasas, kuris repeticijų metu, bendradarbiaujant su dramaturge Gabriele Labanauskaite bei psichologe Vaiva Klimaite, užsipildė autentišku turiniu.

Į kambarį prie prabangiai padengto stalo renkasi pavieniai žmonės, pakviesti į Geriausio metų žmogaus apdovanojimus. Tarp jų - politikė, mokytoja, emigrantė, imigrantas, verslininkas, hipsteris, gezas. Staiga nerūpestingų ir šmaikščių pokalbių srautą nutraukia pasigirdęs balsas, kuris praneša, kad tarp susirinkusiųjų yra žudikas ar žudikė. Situacija ima keistis labai netikėta linkme. Atmosfera kaista, humoras virsta rimtais kaltinimais, o nominantai - nevaldomais žiaurumo bacilos nešiotojais. Eksperimentas prasideda...

„Tai spektaklis apie septynis nekaltus žmones, pakliuvusius į eksperimentą, jiems to nė neįtariant. Šį eksperimentą galima apibūdinti kaip „žiaurumo laboratoriją“, kurioje tyrinėjamos žiauraus elgesio ir agresijos išraiškos formos. Dažnai emocinį ar psichologinį žiaurumą žmogus linkęs pateisinti ar ignoruoti, priešingai nei fizinį smurtą. Tačiau net ir pati pasyviausia žiaurumo forma vis tiek yra agresija“, - teigia režisierė Monika Klimaitė.

Spektaklio žanras artimas detektyvui, bet kartu tai ir gilus tiriamasis žvilgsnis į žmogaus psichologijos gelmes. Režisierė spektaklio temą apibrėžia kaip „žiaurumo plačiąja prasme laboratoriją“.

Monika Klimaitė: „Įpusėjus spektaklio kūrybiniam procesui, suvokiau, jog mes - visa kūrybinė komanda - patys tapome eksperimento dalyviais, eksperimento, kuriame tam tikra prasme tikriname savo agresijos suvokimo ribas, kiek esame pajėgūs kalbėti apie nepateisinamą žiaurumą ir kiek esame stiprūs ieškodami jo prigimties. Statydama šį spektaklį rėmiausi moksliniais, filosofiniais ir istoriniais šaltiniais, įrodančiais, kad žiaurumas slypi kiekviename iš mūsų. Dažnai apie save galvojame kaip apie moralius, nieko blogo negalinčius padaryti asmenis. Tačiau 1971 m. Amerikoje psichologo Philipo Zimbardo atliktas eksperimentas, žinomas kaip Zimbardo arba Stanfordo kalėjimo eksperimentas, įrodė tai, ką labiausiai bijome pripažinti, - žiaurumas yra užkoduotas žmogaus prigimtyje, tereikia „tinkamų“ aplinkybių ir sąlygų jį išprovokuoti.“

Gabrielė Labanauskaitė: „Procesą pradėjome laboratorijos principu, visiškai nuo nulio. Kurdami dramaturginę medžiagą kartu su aktoriais norėjome atsakyti į klausimus: iš kur kyla žiaurumas, kada ir kokiomis aplinkybėmis net visiškai į smurtą nelinkęs žmogus gali pradėti elgtis neadekvačiai ir aršiai. Konstravome spektaklį kaip detektyvą, kuriame kiekvienas žiūrovas gali interaktyviai įsitraukti į šių atsakymų paiešką ir tokiu būdu geriau pažinti save. Šis procesas buvo įdomus ir tuo, kad konsultavomės su profesionalia psichologe, taip pat buvusia Pravieniškių pataisos namų darbuotoja ir kitais specialistais.“

Pasak režisierės, ją įkvėpė garsaus šių dienų filosofo Slavojaus Žižeko pasakymas, kad „kartais nieko nedarymas tolygus pačiam didžiausiam smurtui“. Šis spektaklis - tai socialinis eksperimentas, tiriantis visuomenės, kartu ir teatro publikos, požiūrį į žiaurumo prigimtį,  pakantumo agresijai ir smurtui priežastis.

Spektaklyje vaidina įvairių kartų Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktoriai: Inga Norkutė, Vilija Paleckaitė, Eglė Ancevičiūtė, Anicetas Gendvilas, Mindaugas Jurevičius, Povilas Adomaitis, Anupras Jucius, Rimanta Krilavičiūtė. Scenografiją ir kostiumus sukūrė Berta Bocullaitė, muziką - Andrius Kairys.

Spektaklio premjera spalio 27 d., penktadienį, 18.30 val.  Valstybinio Šiaulių dramos teatro  Mažojoje salėje.

Valstybinio Šiaulių dramos teatro informacija

 

 

Naujienos