Laikinasis LNOBT vadovas Sigitas Žutautas: teatre raganų medžioklės nebus

Ignas Jačauskas 2017 06 24 15min.lt, 2017 06 24
Sigitas Žutautas. Vidmanto Balkūno (15min.lt) nuotrauka
Sigitas Žutautas. Vidmanto Balkūno (15min.lt) nuotrauka

Penkiolika metų Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui (LNOBT) vadovavusį Gintautą Kėvišą birželio viduryje pakeitęs bankininkas, finansų ekspertas Sigitas Žutautas tikina nepradėsiąs teatre raganų medžioklės ir žada dirbti su visais, kurie to norės ir sieks būti naudingi įstaigai.

Interviu BNS laikinai paskirtas teatro vadovas užsimena, kad Kultūros ministerija, kovą sustabdžiusi investicijų skyrimą teatro scenos ir įrangos atnaujinimui, jau leido grąžinti dalį skolų tiekėjams.

S.Žutautas neatmeta sieksiantis ir nuolatinio LNOBT vadovo posto. Jis teigė esąs operos gerbėjas ir neabejoja, kad jo patirties stoką kultūros vadybos srityje kompensuos teatre dirbantys profesionalai.

Ar iki tapdamas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro direktoriumi lankydavotės šiame teatre, apskritai operoje ar balete?

Turbūt ne kas savaitę ir ne kas mėnesį, bet labai mėgstu šį dalyką. Kadangi keturis mėnesius nebuvau Lietuvoje, pastarasis kartas buvo Bulgarijos Didžiajame teatre prieš maždaug pusantro mėnesio. Išvažiavau iš Lietuvos paskutinėmis sausio dienomis, tai LNOBT dar rudenį buvau. Į Vilnių atvažiavau 1992-aisiais, nuo to laiko čia vis užsuku. Ypač mėgavausi „Snieguole“ prieš metus sėdėdamas salėje ir žiūrėdamas ją su savo dvejų su puse metų vaiku, vaikas nuostabiai išžiūrėjo visą trijų dalių spektaklį.

Turite daug patirties bankininkystės, finansų, draudimo srityse, bet tai yra pirmasis jūsų darbas kultūros srityje. Kaip čia atsiradote? Ar esate pažįstamas su kultūros ministre, ar jums pasiūlė postą, ar pats sugalvojote į šias pareigas pasisiūlyti?

Taip, mano patirtis vadyboje siekia 21 metus. Tikrai nė vieno darbo nebuvo kultūros srityje, nors dirbant „PriceWaterhouse Coopers“ auditavau ir kultūros institucijas, ir nevyriausybines organizacijas. Tai buvo seniai, 1998-2003 metais. Dirbau nuo asistento iki audito vadybininko. Vadyboje turiu bankinės, finansinės patirties.

Operos ir baleto teatras yra didžiulė organizacija, čia dirba per 600 atsidavusių žmonių. Tai ne tik menas, lygiai taip pat ir scenos dekoracijų gamyba, didžiuliai logistikos darbai. Tad didžiulė vadybos patirtis čia reikalinga.

Nekomentuočiau, kaip ministrė mane atsirinko. Faktas, mane atsirinko Kultūros minisiterija, kaip - nežinau. Matyt, surado iš viešai skelbiamų šaltinių pagal mano patirtį. Aš nebuvau pažįstamas nei su ministre, nei su sekretoriais, nei kitais darbuotojais iki tos dienos, kol susitikome pirmame pokalbyje dėl darbo. Aš pastaruosius keturis mėnesius dirbau banke Bulgarijoje, turėjau vieną stambų projektą - mane susirado.

Ar manote, kad jums, neturinčiam tiek ryšių, kiek jų turėjo G.Kėvišas, pakaks kompetencijos pritraukti, išlaikyti teatre Lietuvos ir užsienio atlikėjus, kolektyvus?

Sakyčiau, kad viską darė teatras, teatro žmonės ir toliau tai daro. Mes jau aptarėme ne tik 2017-2018 metų sezoną, aptarėme kai kuriuos veiksmus 2018-2019 sezone, darome strateginius dalykus, kurie turės įtakos ir vėlesniems sezonams. Teatre yra daug profesionalių žmonių, kiekvienas daro savo darbą. Aš įsitikinęs, kad teatro muzikos vadovas dirba savo, teatro meno pardavimo, pristatymo vadovai savo srityse. Pagaliau yra meno taryba, patariamasis organas generaliniam direktoriui, kur yra vidiniai ir išorės garbūs žmonės. Teatre yra specialistų sukaupta patirtis, santykiai tiek su Lietuvos, tiek su užsienio atlikėjais ir kolektyvais. Aš įsitikinęs, kad su atsidavusia komanda mano patirties užteks. Aš nesu menininkas, bet pasitikiu profesionalais, vertinu jų indėlį.

Postas yra laikinas. Ar jums tokios sąlygos tinka, kad dirbsite tik laikinai, ar jau ėmėtės kažkokių reformų?

Tokiam postui turi būti skelbiamas konkursas ir jis bus skelbiamas. Pagal Vyriausybės nutarimą, esant tam tikroms sąlygoms galima įdarbinti vadovą laikinai. Tai apibrėžia krūva teisės aktų, taip pat ir Darbo kodeksas, tai negali tęstis ilgiau nei metai, bet gali trukti ir trumpiau.

Dėl darbų - šiuo metu žiūrime, ką turime, kas vyksta teatre. Pirmasis tikslas buvo teatro veiklos tęstinumas. Teatro sezonas dar tęsiasi, šiandien (ketvirtadienį - BNS) yra paskutinis „Vilniaus festivalio“ spektaklis mūsų scenoje, niekas nenutrūko, nieko neatsitiko, spektakliai vyksta, jau vyksta repeticijos kitiems metams.

Kitų metų sezonas buvo suplanuotas dar truputį anksčiau, šiuo metu vyksta paskutiniai derinimai, kurie ir turi vykti birželio-liepos mėnesį su visais, kurie yra susiję šioje didžiulėje gamykloje. Antras tikslas buvo pakalbėti su visais darbuotojais, visais padaliniais, visomis tarnybomis, suprasti, kuo jos gyvena ir pasakyti, kad nei raganų medžioklės čia nebus, nei didelių drastiškų dalykų. Norime siekti, kad visi žmonės, kurie čia dirba atidavę, kai kurie - net per 30 metų, kad jie ir toliau dirbtų savo kūrybinį darbą, o aš sieksiu skaidrumo.

Planuojate keisti personalą? Gal jau yra žmonių, kurie nesutiko tęsti darbo vadovaujant jums ir išėjo iš teatro?

Kaip sakiau, „raganų medžioklės“ nebus. Kiekvienas, kuris atsidavęs teatrui ir žino, ką daro ir nori tęsti darbą, tikrai ras vietą čia. Turiu omenyje tiek menininkus, tiek administracijos žmones, tiek pagalbinius darbuotojus. Nuo mano atėjimo jau yra keli žmonės, kurie išėjo į garbingai užtarnautą poilsį. Yra keli žmonės, kuriems tiesiog sukako garbus amžius. Nėra nė vieno žmogaus, mano manymu, kurie būtų pasiprašę išeiti dėl to, kad pasikeitė vadovas.

Ar kultūros ministrės sustabdytos teatro investicijos jau yra atnaujintos? Planuota šiemet LNOBT skirti 1,74 mln. eurų, pats G.Kėvišas kovo pabaigoje teigė, kad teatro įsipareigojimų bendra suma siekia daugiau nei 2,7 mln. eurų.

Niekas nekvestionavo, kad reikia investicijų į sceną, scenos akustinių skydų diegimą, scenos technologinę apšvietimo įrangą ir jos modernizavimą, priešgaisrinės uždangos rekonstravimą. Klausimas kilo, ar jos buvo daromos skaidriai. Negaliu komentuoti daugiau, kol vyksta prokuratūros ir institucijų tyrimai. Viena galiu pasakyti, kad ir Kultūros ministerija, ir teatras ieško būdų, kaip užtikrinti skaidrumą, kaip galima tęsti investicijas skaidriai ir kuo greičiau. Teisėsauga dar vykdo savo tyrimą, o kiekviena sutartis susijusi su tyrimu, todėl negaliu jų komentuoti. Buvo Kultūros ministerijos sprendimas leisti apmokėti kreditorinius įsiskolinimus pagal tam tikras sutartis, dar prieš mano atėjimą. Po mano atėjimo analizuojame žingsnius, kurie darbai nekelia skaidrumo klausimų.

Italų dirigentas Gianluca Marciano pranešė nebediriguosiantis koncertams LNOBT, pareikšdamas, kad G.Kėvišas yra pasaulyje pripažintas profesionalas, o jo atleidimas buvo politizuotas. Ar šie spektakliai atšaukti? Ar sulaukėte ir daugiau muzikos pasaulio įžymybių pareiškimų?

Ponas Gianluca parašė laišką tiek mums, tiek kažkokiu būdu „Lietuvos rytui“, kad jis nenori diriguoti keturių ar penkių koncertų. Mes jam pagarbiai atsakėme, kad gerbiame kiekvieno menininko nuomonę ir kad kiekvienam spręsti, kaip jis tęsia savo įsipareigojimus ar jų netęsia. Mes tikrai spektaklių neatšaukėme, yra kiti dirigentai, kurie diriguos tuos spektaklius, jie jau paskirti ir jie jau sutikę tai daryti. Keli dirigentai, tarp jų - ir lietuviai. Peržiūrėjome kitą repertuarą ir šiuo metu nematome rizikos vietų. Mes daugiau reakcijų negavome.

Ar tikrinate tai, ką vykdė teatras, ar randate pažeidimų ar kitų klausimų, kurie jums kyla kaip finansininkui?

Jau per šią savaitę pamačiau, kad čia yra daug biurokratijos ir popierizmo, kurį norėčiau sumažinti. Pavyzdžiui, tenka vieną ir tą patį veiksmą pasirašyti tris kartus, kad jis išeitų į gyvenimą. Sutarėme, kaip tokius dalykus spręsime. Ir ministerija, ir institucijos, kurios prižiūri viešąjį interesą, auditavo teatrą. Aš labai gerbiu jų darbą ir labai lauksiu jų pastebėjimų bei atsakymų. Pažeidimus palikime kontrolei, auditams, institucijoms. Aš visiškai pasitikiu jų darbu, lauksime jų komentarų. Esame sutarę, kad visi rasti pažeidimai, o blogiausiu atveju, nusikalstama veikla bus perduodama atitinkamų institucijų tyrimams.

Jau radome ir tariamės, kaip padaryti, kad vidaus kontrolė, ypač finansinių dalykų, būtų nepriklausoma, kad sprendimuose dalyvautų mažiausiai du tarpusavyje nesusiję žmonės. Tai vadiname keturių akių principu, ir tai jau diegiame. Kalbu apie pirkimus, investavimo sprendimus.

Ar G.Kėvišas dar kokia nors forma dalyvauja teatro veikloje, pavyzdžiui, kaip konsultantas? Be to, kai kurie teatro darbuotojai išreiškė jam palaikymą. Ar jaučiate jų pasipriešinimą?

Nuo mano atėjimo į teatrą birželio 12 dieną pono Kėvišo teatre nebuvo. Taip, jis buvo Vilniaus festivalio koncerte kaip klausytojas. Ne man komentuoti, kas buvo praeityje. Bet esu tikras, kad šiuo metu kolektyvai pasiryžę dirbti - dirba ir orkestras, ir choras, ir solistai, baletas, jie dirba su nauju repertuaru, sunkiai. Nėra tokių problemų, kad būtų galima sakyti, jog trūksta žmonių atsidavimo teatrui.

Dalyvausite nuolatinio vadovo konkurse, kai jis bus skelbiamas?

Ne man nuspręsti, kada Kultūros ministerija skelbs konkursą, jie spręs. Lygiai taip pat mes sutarėme, kad jei jie matys mano darbo naudą, dalyvausiu konkurse. Tai ateities klausimas. Esu užsibrėžęs tikslą užtikrinti, kad teatras dirbtų kitą sezoną, planuotų dar kitą sezoną, o per tą laiką susitvarkyti su administracijos skaidrumu, taip pat užtikrinti, kad suplanuotos investicijos būtų daromos skaidriai.

----------

S.Žutautas pakeitė 15 metų LNOBT vadovavusį direktoriu G.Kėvišą. Jį kultūros ministrė birželio viduryje atleido už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus remdamasi ministerijos tyrimo komisijos rekomendacija.

S.Žutautas Vilniaus universitete yra įgijęs ekonomikos, bankininkystės bei audito ir sąskaitų tvarkymo išsilavinimą. Jis dirbo audito bendrovėje „PriceWaterhouseCoopers“, bankuose DnB, „Swedbank“, vadovavo draudimo bendrovei „PZU Lietuva“, Norvegijos kapitalo kreditų vadybos įmonės „Lindorff“ ankinių portfelių padaliniui Baltijos šalyse.

Komisija, tyrusi galimą G.Kėvišo privačių ir viešųjų interesų konfliktą, konstatavo, jog jis, dirbdamas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generaliniu direktoriumi, sistemingai painiojo viešuosius ir privačius interesus, kai priėmė sprendimus dėl sūnaus Martyno įmonės „Riverside music LTD“ organizuotų trijų užsienio atlikėjų ir orkestrų koncertų, už kuriuos jo vadovaujamas teatras sumokėjo 390 tūkst. eurų. G.Kėvišas pats sutarčių nepasirašė, bet, ministerijos teigimu, rūpinosi koncertų organizavimu komandiruočių metu, asmeniškai prašė Vilniaus savivaldybės paramos ir vienam koncertui gavo 30 tūkst. eurų.

Naujienos