Kristina Noreikienė
Rugsėjo 26-30 dienomis Valstybinis jaunimo teatras, bendradarbiaudamas su Britų taryba Lietuvoje, Vilniaus miesto ir rajono mokyklų mokytojus bei moksleivius sukvietė į edukacinę savaitę „Šekspyras gyvas“. Jaunimo teatre ta proga viešėjo edukacinių mokymų vadovė, šekspyrologė iš Didžiosios Britanijos Genevieve White. Lektorė mokytojams vedė praktinį seminarą, kurio metu nagrinėti iššūkiai, su kuriais susiduriama pristatant ir analizuojant Williamo Shakespeare´o kūrybą klasėje. Mokytojai ne tik dalijosi patirtimi, bet ir sužinojo apie metodus, kurie ateityje padės šio žymaus autoriaus kūrybos analizę paversti patraukliu, įdomiu ir smagiu procesu.
Su Genevieve White kalbėjomės apie tai, kaip ji susidomėjo Shakespeare´o kūryba, kuri tapo jos mokslinių tyrimų, domėjimosi, pagrindiniu veiklos objektu.
Kaip susidomėjote Shakespeare´o kūryba? Kuo ji jus traukia, žavi?
Iš pradžių mano pažintis su Shakespeare´o kūryba toli gražu nebuvo kupina teigiamų emocijų ir susižavėjimo. Pirmą kartą prie Shakespeare´o kūrybos prisiliečiau, būdama 15 metų. Anglų kalbos ir literatūros mokytoja klasėje mums išdalijo „Venecijos pirklio“ ištraukų kopijas, ir mes skaitėme jas, sėdėdami suoluose. Nebuvo jokio veiksmo, jokios dramos. O aš taip ir likau nesupratusi, kam ir apie ką visa tai. Po kelerių metų nuėjau į paskaitą apie Shakespeare´ą universitete, kur tuo metu studijavau anglų literatūrą. Dėstytojo entuziazmas užkrėtė, įkvėpė, ir aš grįžau prie Shakespeare´o kūrybos, žvelgdama į ją visiškai kitaip. Shakespeare´as mane žavi daugeliu aspektų. Tačiau įdomiausia yra tai, kaip jo kūryba prisitaiko prie skirtingo laiko ir vietos. Nesvarbu, kas ar kur būtumėt, Shakespeare´as visada turi ką jums pasakyti.
Kodėl svarbu kalbėti apie Shakespeare´ą šių dienų mokykloje?
Pristatant Shakespeare´o kūrybą klasėje, atsiveria daugybė galimybių. Shakespeare´o pjeses mes galime panaudoti, kalbėdami su mokiniais apie žmonių visuomeninę padėtį, moralės problemas. Net vaikai, tarkime, nuo septynerių metų amžiaus, gali išmokti svarbių gyvenimiškų pamokų iš Shakespeare´o kūrybos. Žinoma, drama yra vertingas, nepamainomas būdas skatinti mokymąsi bendrai, grupėje, taip pat ugdyti mokinių pasitikėjimą savimi, kūrybiškumą. Iš tiesų esama daugybės klasės užimtumo metodų, susijusių su Shakespeare´o kūryba.. Galiausiai – Shakespeare´o kūriniai yra puikus iššūkis ir neįtikėtina motyvacija, mokantis anglų kalbos.
Su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria mokytojai, kalbėdami apie Shakespeare´ą?
Dauguma mokytojų nepasitiki savo jėgomis. Galbūt jie mano, jog privalo būti Shakespeare´o žinovai?.. Arba jaudinasi, jog vaikai pristigs motyvacijos, noro, susidūrę su unikalia Shakespeare´o kūrinių kalba, kurią perprasti daugeliui atrodo tikras iššūkis. Kai kurie mokytojai gali galvoti, kad Shakespeare´as turi mažai ką bendra su šių dienų moksleivių gyvenimu. Tačiau tai nėra tiesa. Būtent tai ir mėginau įrodyti savo seminaro Vilniuje metu, kalbėdama apie tokias dramas kaip „Otelas“, „Hamletas“ bei „Romeo ir Džiuljeta“. Džiaugiuosi, kad seminare dalyvavę mokytojai, vos perskaitę dramų santraukas, patys iškėlė daugybę įvairiausių temų, kuriomis galima diskutuoti su moksleiviais, nagrinėjant Shakespeare´o kūrybą: tai besąlygiška kova dėl valdžios, manipuliacijos, slėpimasis po kauke, pavydas, šmeižtas, kritiškas požiūris į moterį (beje, ši tema Shakespeare´o kūryboje itin ryški ir įdomi), rasizmas, impulsyvūs, neapgalvoti sprendimai ir pan. Esu įsitikinusi, kad, norint sudominti moksleivius Shakespeare´o kūryba, reikalinga tinkama erdvė, atsidavimas, atkaklumas, tam skirtas laikas ir pasitikėjimas savimi. Statiškas, akademinis temos išdėstymas neįdomus. Reikia įtraukti moksleivius, sukurti tinkamą atmosferą ir tuo pačiu santykį su dramaturgo kūryba, parodant, jog per tuos kelis šimtmečius ji išlieka aktuali.
Edukacinės savaitės metu vykusioje konferencijoje „Shakespeare´as ir medijos“ skaitėte pranešimą „Shakespeare´as filmuose“. Jūsų nuomone, filmai padeda Shakespeare´o kūrybą padaryti prieinamesnę platesnei auditorijai?
Taip, iš tiesų filmai padeda Shakespeare´o kūrybą paskleisti labai plačiai. Nuolat kartoju, kad Shakespeare´as yra dovana, kuri nepaliauja džiuginti (Skakespare is a gift that keeps on giving). Dalis žmonių mano, jog Shakespeare´as ir teatras yra skirti ne visiems, arba ne mums, o kažkam „protingesniam“, „turtingesniam“, „labiau išsilavinusiam“. O kinas iš tiesų padėjo priartinti Shakespeare´o kūrybą prie žmonių. Oficialiuose šaltiniuose rašoma, jog Shakespeare´o pjesės įkvėpė sukurti net 700 kino filmų, tačiau aš esu įsitikinusi, kad jų esama tikrai daugiau.
Iš tiesų edukacinės Shakespeare´o savaitės metu mes siekėme paneigti mitą, susijusį su klasikine literatūra, o ypač – su Shakespeare´o kūryba, – kad ji suprantama, prieinama tik aukštesnio išsilavinimo žmonėms. Kodėl, jūsų nuomone, Shakespeare´as yra aktualus ir patrauklus visiems, nepaisant amžiaus ar mokslinio laipsnio?
Shakespeare´as rašė visiems. XVI amžiaus teatruose, tokiuose kaip „The Globe“, susirinkdavo visi: turtuoliai ir vargšai, išsilavinę ir visiški beraščiai. Kai kuriais aspektais, palyginti su XVI a., mūsų visuomenėje atsirado daugiau lygybės, tačiau aš manau, kad praktiškai nėra sričių, kuriose mūsų gyvenimas nebūtų pasikeitęs į gera. Teatras dažnai laikomas elito ar viduriniosios klasės privilegija. Tačiau jis iš tiesų skirtas / ar turėtų būti skirtas visiems. Shakespeare´o istorijos ir charakteriai yra suprantami ir prieinami visiems todėl, kad jie kalba apie bendražmogiškus dalykus.
Kodėl svarbus mokymosi ir teatro santykis? Kuo šis ryšys gali būti naudingas ateityje?
Labai svarbu kalbėti apie teatro jėgą, jo daromą įtaką mūsų pasaulėžiūrai, mūsų gyvenimui. Vaikų įtraukimas į teatrinę veiklą be galo daug ko juos išmoko: pasitikėjimo savimi, meninės raiškos, judesio kultūros. Jie sužino apie retorikos, oratorystės meno svarbą ir reikšmę, įsitraukia, įsijaučia į idėjas ir problemas, kurios yra geros dramos ašis. Vaikų įtraukimas į teatrinę veiklą nuo ankstyvo amžiaus gali duoti tik gerų rezultatų: čia turiu omenyje ne tik teatrą, bet ir žmoniją apskritai.
Dėkojame už pokalbį.
***
Edukacinės Shakespeare´o savaitės metu skirtingose Jaunimo teatro erdvėse ir už teatro ribų veikė kūrybinės dirbtuvės, praktiniai ir interaktyvūs seminarai, paskaitos, konferencija ir kitos įdomios veiklos, kurias kuravo Lietuvos ir užsienio teatrų bei akademinės bendruomenės atstovai – profesionalūs aktoriai, pedagogai, šekspyrologai. Edukacinę savaitę „Šekspyras gyvas“ vainikavo teatralizuoti sonetų skaitymai bei spektaklis „Ledi Makbet“.
Jaunimo teatro inciatyva skirta 400-osioms Shakespeare´o mirties metinėms paminėti ir prisideda prie pasaulinės kampanijos „Šekspyras gyvas“ (angl. Shakespeare Lives), kuri skatina naujai pažvelgti į šio klasiko kūrybą.
Pasak projekto idėjos autorės ir vadovės Gintės Jokubaitienės, šiuo renginių ciklu siekta ne tik kitaip pažvelgti į Shakespeare´o kūrybą, bet ir skatinti Jaunimo teatro bendradarbiavimą su Vilniaus miesto bei rajono mokyklomis. „Tikiu, kad Shakespeare´o kūrybą skaityti, analizuoti, ja domėtis galima ne tik vyresnėse mokyklos klasėse. Manau, kad pradėti tai daryti galima kur kas anksčiau, tik reikia atrasti būdų, priemonių, kaip šiuos kūrinius pritaikyti, padaryti prieinamus, suprantamus ir jaunesnio amžiaus vaikams. Viliuosi, kad ši edukacinė savaitė įrodė, jog Shakespeare´o kūryba gali būti aktuali bei įdomi ir šių dienų augančiai kartai“, – teigia Gintė Jokubaitienė.
