„Karalienė Luizė" - siekis užpildyti istorinės atminties spragas

2015 11 25 ve.lt, 2015 11 17
Aktorė Inga Jankauskaitė. Viktorijos Vaišvilaitės-Skirutienės nuotrauka
Aktorė Inga Jankauskaitė. Viktorijos Vaišvilaitės-Skirutienės nuotrauka

aA

Rūta Kazlauskaitė    

Visai neseniai duris atvėrusiame Klaipėdos dramos teatre ir toliau intensyviai vyksta darbai. Tik šįkart - kūrybiniai. Nors, žinia, visai netrukus, gruodžio 4-ąją, čia suplūs pirmieji spektaklio „Karalienė Luizė" premjeros žiūrovai, tačiau kūrybinė grupė streso ir pernelyg didelės įtampos nejaučia.

Galbūt labiau patiriamas nuovargis, kadangi repeticijos čia vyksta kasdien - ryte ir vakare. Į vieną jų, kurios metu žinoma Klaipėdos choreografė Agnija Šeiko aktorius mokė šokti polonezą ir valsą, spektaklio režisierius Gytis Padegimas įsileido ir Vakarų ekspresą".

Arvydo Juozaičio pjesėje „Karalienė Luizė" apžvelgiamas karališkasis Klaipėdos laikmetis (1807-1808 m.), kai uostamiestis tapo laikinąja Prūsijos sostine. Tuo metu, besislėpdami nuo Napoleono Bonaparto, Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III su karaliene Luize ir vaikais apsigyveno anuometiniame Mėmelyje.

Tačiau, žinia, valstybių koaliciją prieš Prancūzijos imperatorių subūrė ne Prūsijos karalius, o Luizė. Neįtikėtina vadinamosios Prūsijos madonos drąsa, stiprybė ir sykiu žydintis moteriškumas žavėjo ir lig šiol žavi daugelį.Spektaklio kūrėjai klausia: iš kur ta stiprybė? Kas iš tiesų buvo ši moteris?

Režisierius G. Padegimas teigė, kad idėja pastatyti spektaklį „Karalienė Luizė" kilo tuomet, kai suėjo lygiai 200 m. Klaipėdai tapus Prūsijos sostine. "Vieną dieną susitikome su filosofu A. Juozaičiu ir pasitarėme, jog visuomenę reikia supažindinti su primiršta Klaipėdos istorija. Žinia, sovietmečiu buvo draudžiama kalbėti apie germanišką krašto paveldą, o, atgavus nepriklausomybę, ieškojimus užgožė krašto tautiškumo puoselėjimas", - sakė spektaklio režisierius.

Tačiau medžiagos rinkimas, ikonografijos studijavimas, repeticijos prasidėjo tik šį pavasarį.

Jis apgailestavo, jog spektaklio, deja, nepamatys buvęs teatro vadovas Gediminas Pranckūnas, kuris taip smarkiai puoselėjo šią idėją.

„Kadangi spektakliui „Karalienė Luizė" pritrūkome aktorių, trupės desantą papildė talentingi artistai iš šalies. Pagrindinį vaidmenį atliks žinoma lietuvių aktorė ir dainininkė klaipėdietė Inga Jankauskaitė, kuri pastaraisiais metais išsijuosusi dirba televizijoje. Galbūt todėl, kad ji buvo taip išsiilgusi teatro, scenoje mes matome tiesiog nuostabius jos atsivėrimus", - sakė G. Padegimas.

Kodėl būtent ši aktorė atrinkta atlikti Luizės vaidmenį? Pjesės kūrėjas A. Juozaitis esąs reikalavo, jog moteris, įkūnysianti Luizę, privalo būti motina (juk karalienė gimdė net 10 kartų), taip pat be galo erotiška, intelektuali, o kritinėse situacijose mokanti elgtis šaltakraujiškai. „Regis, tai - kone priešingos savybės, tačiau būtent I. Jankauskaitė atitiko visus reikalavimus. Savo darbštumu ji parodė, kad buvo verta šio vaidmens", - sakė G. Padegimas.

„Vertinamos ne pastangos, o rezultatas"

Aktorė Inga Jankauskaitė neslėpė, jog Prūsijos karalienės Luizės vaidmuo jai yra ypač artimas: „Regis, aš ją labai suprantu - kaip moterį, kaip motiną... Turbūt todėl, kad savyje ji mokėjo suderinti iš pirmo žvilgsnio nesuderinamus dalykus, Luizė tapo tautos motina bei lig šiol mylima, gerbiama ir aktuali legenda."

Kaip aktorei sekasi įkūnyti šios istorinės asmenybės personažą? Ši atskleidė, jog viskas vyksta palaipsniui. „Juk į kūrybinį procesą esame įsivėlę senokai. Informacijos, ieškojimų būta tikrai daug, todėl šiandien telieka įgyvendinti savo vaidmenį", - komentavo aktorė ir pridūrė, jog anksčiau vykusios intensyvios literatūros studijos bei aplinkos tyrinėjimai šiandien jau nustumti į antrą planą.

Paklausta, su kokiais sunkumais aktorė susidūrė kurdama, repetuodama savo vaidmenį, I. Jankauskaitės teigimu, sunkumai, kurių dauguma yra techniniai dalykai, yra įprasti ir dėl to įveikiami. „Tačiau tai - visų spektaklių sudedamoji dalis. Neįmanoma, jog viskas įvyktų tobulai ir iš karto", - sakė pašnekovė. Ji pridūrė: „Aš visada sakiau ir sakysiu, kad vertinamos yra ne pastangos, o rezultatas."

Luizę labai žavėjo pamario gamta, ypač jūra. Čia ji atsipalaiduodavo ir bent akimirkai pamiršdavo rūpesčius. Tačiau išskirtinio talento aktorė I. Jankauskaitė tvirtino, kad, nors pamario gamta ją taip pat žavi, tačiau atsipalaidavimo po intensyvaus darbo jai nereikia: „Aš visai nepavargstu. Repetuodama spektakliui jaučiuosi puikiai."

Paklausta, kokia atmosfera vyrauja dirbant su Klaipėdos dramos teatro aktoriais, režisieriumi, pašnekovė nė nemirktelėjusi atsakė: „Nors niekada neturėjau patirties dirbti su režisieriumi G. Padegimu, tačiau išsyk pajutau pasitikėjimą, švelnumą. Regis, esu vietoje." Su aktoriais ji taip pat puikiai sutaria. Na, o jei vis dėlto egzistuoja kokie išankstiniai „barjerai", I. Jankauskaitės žodžiais tariant, jie visi „nubyra scenoje".

Šalia talentingosios aktorės I. Jankauskaitės - žinomas teatro ir kino aktorius, klaipėdietis Dovydas Stončius, kuris spektaklyje įkūnys Rusijos imperatorių Aleksandrą.

Jis kartu su režisiere Loreta Vaskova mokėsi Simono Dacho mokykloje, lankė dramos klasę pas Reginą Šaltenytę, vėliau baigė teatro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pas režisierių Gintarą Varną. Šį aktorių lietuviai atpažįsta vaidinantį televizijos serialuose, Nacionalinio dramos teatro spektakliuose (vaidino ir Oskaro Koršunovo režisuotame spektaklyje „Išvarymas"), priklausantį teatro judėjimui „No Theatre".

Repeticijas Klaipėdos dramos teatre D. Stončius derina su „No Theatre" spektaklio „Kaligula" gastrolėmis po Lietuvą. Kaip jam tai pavyksta? Pašnekovas sakė, jog kartais tenka kone persiplėšti, tačiau kūryba yra jo aistra ir dėl jos tenka pasistengti.

Paklaustas, kaip sekasi įkūnyti kūrinio „Karalienė Luizė" personažą, D. Stončius neslėpė, jog šiandienos kontekste tai - gana sudėtinga užduotis. "Tačiau pradėjęs rinki, skaityti apie Rusijos imperatorių informaciją,sužinojau, kad jis buvo be galo taikus žmogus, netgi pripažintas šventuoju ir vadintas Europos vienytoju", - atskleidė D. Stončius.

Nuolatinės repeticijos sekina

Vieną svarbiausių - Prūsijos karaliaus rolę atliks Klaipėdos dramos teatro aktorius Arnoldas Eismontas. Jis neslėpė, jog nuolatinės repeticijos, kurios prasideda ryte, baigiasi popiet ir po keleto valandų vėl prasideda ir tęsiasi iki pat vakaro, atima daug energijos ir kartais netgi sekina. O juk kai kurias spektaklio scenas tenka repetuoti atskirai, todėl tai prideda ir papildomų repeticijų.

Spektaklio įgyvendinimas tai - nuolatinės paieškos. O kiekviena smulkmena, kiekvienas gestas bei veiksmas, atliktas scenoje, privalo būti autentiškas ir apgalvotas. Pavyzdžiui, dėl taisyklingo pagarbos atidavimo aktoriai konsultuosis su istoriku.

„Nors vaidmeniui įkūnyti padaryta labai daug, vis dėlto šiek tiek dar liko", - savo vaidmens paieškas komentavo A. Eismontas. Aktorius pridūrė besidžiaugiantis gavęs tokią profesionalią scenos partnerę - I. Jankauskaitę, su kuria dirbti dėl jos kruopštumo yra tikras malonumas.

Gausios kūrybinės trupės pajėgos

Kartu su gausiu spektaklio aktorių desantu, kurių skaičius siekia beveik pusšimtį, čia taip pat vaidina Sigutis Jačėnas, Muzikinio teatro solistas Šarūnas Juškevičius, keletas P. Gaidžio vadovaujamo trečio kurso studentų ir netgi du moksleiviai, iš kurių vienas vaidina Valentino Masalskio vadovaujamame Jaunimo teatre. Aktorius choreografijos moko A. Šeiko. Prie scenos technikos padeda aktorius ir režisierius Marius Pažereckas, o režisieriui G. Padegimui talkina jo padėjėjas aktorius Vaidas Jočys.

Režisierius prisiminė, jog Vytautas Paukštė, kuris turėjo vykti gydytis į sanatoriją, dėl spektaklio nusprendė atidėti savo reabilitaciją. „ Vienos repeticijos metu jis pristatė tokį monologą, jog visi net atsistoję plojo", - sakė G. Padegimas.

Anot spektaklio režisieriaus, svarbus ir sudėtingas vaidmuo atiteko ir... scenos grindims. Daugelyje scenų jos kyla ir leidžiasi, susilygina, formuojasi laiptai. Kiekvienam "paveikslui" - vis kita grindų konfigūracija. Dėl šio išskirtinumo „Karalienė Luizė" nebus rodoma kituose miestuose. Tačiau režisierius dėl to visai neliūdi, atvirkščiai, laiko tai privalumu - norintiems pamatyti teks atvykti į Klaipėdą.

G. Padegimas taip pat atskleidė manantis, kad šis istorinis spektaklis pritrauktų ir vokiečių turistus. „Galėtume spektakliui uždėti vokiškus titrus ir organizuoti specialias peržiūras", - minėjo pašnekovas.

Didžiausi sunkumai - logistiniai

G. Padegimas atskleidė, jog besiruošdama premjerai kūrybinė grupė kruopščiai atliko namų darbus: nuodugniai domėjosi istorija, gilinosi į personažą, lankė istorines vietas: Piktupėnus, kurie kadaise jungė dvi galingas valstybes - Prūsiją ir Rusiją, Tauralaukį, kuriame gyveno Luizė.

„Tai yra didelis istorinis pasikrovimas vaidmenims, kūrybai. Šiuo spektakliu mes bandysime užpildyti baltas atminties dėmes, o ateityje sieksime atstatyti Tauralaukyje nugriautą paminkliuką karalienei Luizei", - sakė G. Padegimas ir pridūrė, jog spektaklyje slypi edukacinė prasmė, tad kiekvienas klaipėdietis jį privalo pamatyti.

Su kokiais sunkumais buvo susidurta? Esą daugiausia jų - logistiniai, kadangi dalis kūrybinės grupės dirba ir prie kitų projektų.

Jaučiasi lyg nebūtų išvykę

Paklaustas, kokia atmosfera tvyro prieš gruodžio 4-ąją vyksiančią spektaklio premjerą, G. Padegimas sakė, kad visa kūrybinė grupė tiesiog nekantrauja. Džiugina ir faktas, jog visi gruodžio mėnesį rodomo spektaklio bilietai - išparduoti. Anot pašnekovo, būtų tiesiog nuostabu, jei prieš premjeras šalia Klaipėdos dramos teatro driektųsi eilės.

Stiprias emocijas lėmė ir grįžimas„ "namo". „Negalime peikti Žvejų rūmų, juk mus ten maloniai priėmė ir padėjo, kiek galėjo. Tačiau būti nuomininku nėra tas pats, kas būti savo namų šeimininku", - jausmus atskleidė režisierius.

Įdomu tai, jog teatrą prieš beveik aštuonerius metus uždarius rekonstrukcijai, aktoriai čia dar repetuodavo spektaklį „ Mėja", kartu su Nele Savičenko. O štai dabar, dar prieš teatro atidarymą, mes vėlgi gausiai repetuodavome spektaklį „Karalienė Luizė". „Toks jausmas, jog mes nė nebuvome iš čia išvykę", - atviravo G. Padegimas.

Naujienos