Sausio 21 d. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje atidaryta Vilniaus teatro „Lėlė” paroda „Šešėlių teatras”, kuri lankytojų lauks iki pat pavasario pradžios – kovo 5 d. Parodoje bus galima susipažinti su šešėlių teatro unikalumą ir specifiką atskleidžiančiais eksponatais iš „Lėlės” teatro spektaklių. O kad paroda būtų ne tik akims paganyti, bet ir fantazijai išlaisvinti bei rankom pamiklinti, ją lydės ir kūrybinės šešėlių teatro dirbtuvės vaikams ir suaugusiems, kurias ves LTMKM darbuotojai. Pasak parodos rengėjo „Lėlės” režisieriaus ir dailininko Rimo Driežio, „šiandien pamažu vyksta šešėlių teatro atgimimas, todėl norėtųsi, kad susidomėjimas juo ir toliau augtų”.
Šešėlio įvaizdis žmonijos istorijoje apskritai labai ryškus – tai ir dvasių pasaulio simbolis, ir mūsų „tamsusis” antrininkas, jau nekalbant apie Platono olos alegoriją, kur šešėliai ant olos – viso labo tikrovės raibuliai, iliuzija. Iliuzijos kūrimu grįstas ir šešėlių menas, kurio istorija taip pat siekia žilą senovę – Rytuose, iš kur, manoma, jis ir atkeliavo į Europą, šešėlių menas buvo žinomas jau Konfucijaus laikais (taigi VI-V a. prieš Kristų). Nuo XI a. šešėlių vaidinimai labai išpopuliarėjo Indonezijoje ir Indijoje, o vėliau persikėlė į Persiją, Arabiją, Turkiją. O štai Europoje ši teatro rūšis skaičiuoja tik trečią amžių – 1767 m. misionierių ji buvo atvežta į Prancūziją.
Lietuvoje šešėlių teatras taip niekada ir nepaplito, tačiau kalendorinių švenčių tradicijoje ir vaikų žaidimuose būta įvairių jo elementų. Ankstesniais laikais Kalėdų tarpušvenčio vaidinimuose Kalėdų žvaigždei buvo naudojamas rėtis, kuriame lyg ekrane būdavo įtaisytas trijų karalių paveikslėlis. Vaikų pramogai šešėlius siūlė 1907 m. metais išleista A. Agaro knygelė „Rankų šešėliai ir parinktieji žaislai”, o pirmąjį šešėlių teatriuką 1946 m. Šiaulių mokykloje įkūrė dailininkas G. Bagdonavičius.
Ši šešėlių teatro paroda visuomenei pristatoma jau ne pirmus metus, kiekvienąkart papildant ją naujais eksponatais. Specialiai Kretingos teatrų festivaliui „Kaukutis” 2012 m. rengtos parodos fragmentai buvo eksponuoti ir 2013 m. knygų mugėje, o praeitais metais panašiu metu rodyta ir LTMKM. Kadangi tiek paroda, tiek ją lydinčios edukacinės dirbtuvėlės sulaukė itin didelio pasisekimo, prabėgus vos metams muziejus ir vėl pasikvietė „Lėlės” teatrą papasakoti visiems smalsuoliams apie šešėlių teatro stebuklą. Šį kartą parodos lankytojams pristatoma naujausiais šešėlių teatro pavyzdžiais atnaujinta ekspozicija, juolab kad per tuos metus „Lėlės” teatro repertuaras pasipildė ir nauju šešėlių teatro spektakliu „Sniego karalienė” (dail. Aušra Bagočiūnaitė-Paukštienė), kurio eskizus galima išvysti parodoje. Ne mažiau intriguojanti ir spalvotųjų šešėlių kolekcija – šias lėles knygų mugėje veikiančios kūrybinės studijos „Tu gali sukurti knygą” sumanytojos ir sielos Sigutės Chlebinskaitės užsakymu sumeistravo legendinio Vitalijaus Mazūro rankos, o visai neseniai menininkė šiuos eksponatus padovanojo „Lėlės” teatro Gyvajam lėlių muziejui.
Vilniaus teatro „Lėlė” inf.
