Alytaus miesto teatre - politinė ugnies medžioklė su varovais

2014 12 23 Menų faktūra
Alytaus teatras politiniame kosmose. Scena iš spektaklio  „Krakatukai mėnulyje“. Alytaus teatro nuotrauka
Alytaus teatras politiniame kosmose. Scena iš spektaklio „Krakatukai mėnulyje“. Alytaus teatro nuotrauka

aA

Saulė Pinkevičienė

„Baikite bet kokius politikavimus teatro atžvilgiu ir leiskite mums dirbti, teatras nebegali ilgiau būti politikų įkaitu!" - Alytaus miesto teatro trupė 2014-uosius - Teatrų metus - baigia viešu pareiškimu. Aktoriai ir režisieriai stojo ginti metus laiko įstaigai vadovaujančios direktorės Lauros Radzevičiūtės, įvertindami suteiktą kūrybinę laisvę ir permainas, kurias jie palaiko.

Bet politikai į trupės balsą neįsiklausė ir vakar (gruodžio 22 d.) balsavo už Lauros Radzevičiūtės atleidimą. Beveik valandą trukusioje diskusijoje Alytaus miesto savivaldybės tarybos nariai vos keliais žodžiais užsiminė apie gerus teatro kūrybinės ir finansinės veiklos rezultatus, o daugiausia dėmesio skyrė direktorės konfliktų su miesto vadovais peripetijoms. Radzevičiūtė įsitikinusi, kad  nemalonę ji užsitraukė nepaklusdama politiniams nurodymams - neįdarbino vieno savivaldybės tarybos nario savo pavaduotoju menui ir rinkodarai, o atleidimui rastas pretekstas, neva ji neteikė savivaldybei reikalaujamos informacijos.

Trupė nori naujų vėjų

„Kad tu gyventum permainų laikotarpiu!" - nors senovės kinai patarlę adresavo nedraugams, Alytaus trupei ji skamba panašiau į kalėdinį linkėjimą.

„Šiandien jaučiamės tarsi įsikūrę bute, kurį atėjo laikas atnaujinti. Remonto mums reikėjo: grindims, sienoms, sparnams ir dūšiai. Ačiū kolektyvui už drąsą jį pradėti", - aktorė Inesa Pilvelytė primena, kad kiekvienas tikras kūrybinis pradas naikina tai, kas jau įprasta ir nusistovėję.

Jubiliejinį, 25-ąjį, sezoną trupė pradėjo be žmonių, įkūrusių ir 20 metų kūrusių Alytuje teatrą - režisierių Dalios Kimantaitės (ji atleista rudenį ir šiuo metu yra išvykusi iš Lietuvos) ir Arvydo Kinderio, kuris po vasaros atostogų iki šiol negrįžo į darbą dėl ligos. Nuo viešų situacijos komentarų kūrėjų šeima kol kas susilaiko, leisdami suprasti, kad  nori įvertinti ją iš tam tikro atstumo. 

„Prieš metus teatre pradėjo dirbti nauja vadovė. Per tą laiką buvo visko, tačiau aštrūs kampai nusigludino, o įtampą pakeitė normalūs darbiniai trupės ir įstaigos vadovo santykiai. Norime eiti į priekį, tiesiog iki šiol neišdrįsdavome garsiai išsakyti, kad senoji tvarka mus piktino", - aktorius Tomas Kunčinas, teatro darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas, įsitikinęs, kad teatrui reikėjo ne tik kūrybinių permainų, ir tai buvo vieša paslaptis.

„Pradėjusi dirbti teatre radau čia vykusių auditų rekomendacijas sutvarkyti darbo tvarkos, ūkinių ir finansinių reikalų betvarkę, bet buvusi vadovybė kažkodėl to nepadarė.  Kaip vyko teatro patalpų nuoma  - iš viso neaišku. Penkių šimtų vietų didžioji teatro salė ne vienerius metus buvo dalinama už dyką su savivaldybės vadovų rezoliucija. Betvarkėje patogu šildytis rankas. Panašu, kad politikams ir savivaldybės administracijai toks variantas tiko", - direktorė Radzevičiūtė mano, kad naujoje darbo vietoje ją pasitikusių anoniminių skundų autoriai - tie, kuriems netvarka teatre buvo netgi labai priimtina.

 „Nors Alytaus miesto savivaldybės taryba šiuo metu yra patvirtinusi teatro didžiosios salės nuomos tvarką ir įkainius, savivaldybės vadovai ir toliau juos sėkmingai apeina, dalina salę nemokamai", - tuo piktinosi keli tarybos nariai, posėdyje balsavę prieš Radzevičiūtės atleidimą.

Politikui užtrenkė duris

„Labiausiai bijojau, kad teatre nebeliks trupės", - sako aktorius Jonas Gaižauskas. Panašių nuogąstavimų priežastis - praėjusį rudenį Alytaus teatrui pradėjusi vadovauti direktorė, į šias pareigas atėjusi iš politinės Seimo aplinkos (dirbo Dalios Teišerskytės, Kęstučio Daukšio padėjėja), o su teatru iki tol neturėjusi nieko bendro. Konkursą laimėjusi socialinės edukologijos ir teisės išsilavinimą turinti Laura Radzevičiūtė - antroji vadovė Alytaus miesto teatro istorijoje. Ji pakeitė 2013 m. pavasarį savo noru iš teatro direktoriaus pareigų pasitraukusį choreografą Vidmantą Ežerskį, kuris įstaigai vadovavo šešerius metus.

„Keičiantis teatro vadovui, politikai prabilo apie tai, kad reikia atskirti trupę nuo pastato, kuris lėšas gali generuoti pats vienas. Gal net kokį prekybcentrį čia sumanys įkurti? Dabar jie savo minčių išsižada. Sako, kad nėra nusiteikę prieš aktorius,  bet kuria įtampą, konfliktuodami su teatro vadove. Politinių jėgų veržimasis į teatrą trukdo mūsų kūrybiniam darbui, sekina emociškai  ir fiziškai", - sako Ona Gudaitytė. Aktorė ragina nepamiršti, kokių titaniškų pastangų kainavo sukurti teatrą Alytuje ir kaip lengva jį sugriauti.

„Patys miesto vadovai kalbėjo apie trupės naikinimą, o dabar kortas apvertė aukštyn kojomis", -  rasti bendrą kalbą su kolektyvu Radzevičiūtei padėjo sprendimas pavaduotoju menui ir rinkodarai skirti kūrybingą trupės narę, aktorę Inesą Pilvelytę, o ne konkurse dalyvavusį mero proteguojamą jo partietį politiką.

Tokį direktorės sprendimą trupė įvertino plojimais, o savivaldybės tarybos nariai - drausmine nuobauda. (Beje, Valstybinės darbo inspekcijos specialistai išaiškino, kad direktorė įstatymų vis dėlto nepažeidė, nes Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymas savivaldybės teatruose nustato vieninteles konkursines - teatro vadovo pareigas).  

Informacinis karas teatro fronte

Jau antrus metus iš eilės senųjų palydas Alytaus miesto savivaldybėje pagyvina kultūrinės petardos, kurias triukšmingai sprogdina patys politikai. Pernai meras pagarsino sumanymą privatizuoti miesto centre esantį, specialiai tam suprojektuotą Dailės mokyklos pastatą, o vaikus išvyti į tuštėjančias vidurines mokyklas. Po Dailės mokyklą palaikančia peticija pasirašė 2,5 tūkst. pasaulio menininkų, pačių alytiškių, Lietuvos nacionalinės premijos laureatų, kitų garbių žmonių, ir sumanymo teko atsisakyti.

Šiemet surengta triukšminga politinė ugnies medžioklė su varovais miesto teatre. Ją stebintiems aktoriams ir režisieriams skaudu, kad Alytaus teatro vardas dažniau skamba dėl konfliktų ir ambicijų, o ne kūrybinių pasiekimų.

„Manau, kad vadovės tema smarkiai sureikšminta. Tiesiog prašėme leisti ramiai dirbti ir jai, ir mums. Nenorime tapti politiniu teatru", - teatro administratorė Laura Našlėnaitė, kaip ir kiti teatro žmonės pastebi, kad informacinis karas vyksta ne tik Rusijoje. Alytaus miesto savivaldybės interneto svetainėje ir jos įtakoje esančiuose kituose portaluose akivaizdžiai daugiau dėmesio skiriama valdžios konfliktams su direktore nei premjerų, komedijų festivalio ar kitos teatro veiklos pristatymui.

Vis dėlto metai Alytaus teatrui buvo derlingi: pavasarį mažieji žiūrovai sulaukė spektaklio „Krakatukai mėnulyje" pagal Renatos Šerelytės pasakas (rež. Loreta Liausaitė), sezoną užbaigė režisūrinis aktorės Pilvelytės debiutas - „Be adreso. Be pavadinimo" pagal Jurgio Kunčino kūrybą, kuris buvo įvertintas kaip trečiojo komedijų festivalio atradimas (žiūri komisijai vadovavo teatro kritikė Rasa Vasinauskaitė). Rudenį parodytas spektaklis pagal Senojo Testamento poemos „Giesmių giesmė" motyvus „Sulamita" (rež. Loreta Liausaitė), kurio masinėse scenose vaidina Neįgaliųjų dienos centro lankytojai

Jubiliejinį 25-ąjį sezoną teatras pradėjo Giedriaus Kuprevičiaus miuziklu „Ugnies medžioklė su varovais" (rež. Gytis Padegimas), sulaukusiu ne teatrologų, o politikų kritikos. Esą tai ne Alytaus teatras, nes vaidina kviestiniai aktoriai - Muzikos ir teatro akademijos studentai. „Norėčiau replikuoti taip kalbantiems. Teatras nėra tie, kas jame gyvena. Teatras yra tai, kas jame užgimsta", - sako Pilvelytė.

Šį sezoną teatro kūrybiniuose planuose dar įrašyta naujametinė premjera pagal Antono Čechovo vienaveiksmes komedijas „Spąstai" (rež. Liausaitė) ir spektaklis, kurį Alytuje statys režisierius Albertas Vidžiūnas. Pavasarį teatro scena taps jaunųjų menininkų platforma - kūrybinius sumanymus čia įgyvendins studentai, Vilniaus dailės akademijos scenografai, Muzikos ir teatro akademijos režisieriai ir aktoriai

Mūsų partija - teatras, o politika - kūryba"

Savivaldybės tarybos posėdžio, kuriame turėjo būti sprendžiamas Radzevičiūtės likimas, Alytaus miesto teatro trupės nariai laukė su dideliu nerimu, nes miesto vadovams neįtikusi direktorė jiems užtikrino kūrybinę laisvę ir palaikė jų idėjas. Toliau - ir vėl nežinia.

„Ar neįžvelgiate prieštaravimo? Teatro veiklos rezultatai, finansiniai ir kūrybiniai, šiuo metu yra kaip niekada geri, 50 tūkst. litų viršytas numatytų įsipareigojimų planas, o mes atleidžiame direktorę už tai, kad ji esą blogai dirba", - pavieniai politikai sveikos nuovokos nepraranda.

„Tamstos politikai, gyvenimas ir teatras yra žaidimas, bet ir politika žaidimas. Kiekvieno sąžinės reikalas, kaip mes gyvename, ką sakome, kam esame atsakingi", - tokie žodžiai skamba vaizdo laiške, kurį, palaikydamas nelengvus laikus išgyvenančius Alytaus teatro žmones, prieš kelias dienas atsiuntė... Kalėdų Senelis. Į jį įsikūnijo šiuolaikinio šokio kūrėjas, režisierius, choreografas Petras Lisauskas, kuris grįžta į gimtąjį Alytų ir pradeda dirbti kūrybinės veiklos skyriaus vedėju  (tokios pareigos atsirado naujoje Alytaus miesto teatro struktūroje, kuri šią vasarą patvirtinta direktorės įsakymu). Trupė sako, kad alytiškio menininko sugrįžimas - tikrų tikriausia kalėdinė dovana teatrui. Kai sulauki dovanų, lengviau išsaugoti optimizmą ir humoro jausmą. 

„Jei politikams trūksta žaidimų, linkiu nelaukti ir kitais metais užsirašyti į... dramos būrelį. Mielu noru jiems padėtume. Nes mes scenoje irgi žaidžiame, vaidiname, bet mūsų žaidimai yra švarūs. Mums svarbu, ką išsineša žiūrovas, jaučiame prieš jį atsakomybę. Mūsų partija yra teatras, o politika - kūryba", - sako Alytaus teatro trupės nariai. Nors įprastai jie kalba iš scenos personažų lūpomis, akivaizdu, kad subtili Ezopo kalba šiais laikais suprantama ne visiems. Galima dalykas, kad atėjo laikas ieškoti paveikesnių išraiškos priemonių.  

P. S. L.Radzevičiūtė atleista iš Alytaus miesto teatro direktorės pareigų už Darbo kodekse numatytą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą - atsisakymą teikti informaciją ir neteisingos informacijos teikimą (remiantis savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytos tyrimo komisijos išvadomis). Teatrui ji turėjo nebevadovauti nuo gruodžio 23 dienos. Ši data yra įvardyta Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendime, tačiau nuo gruodžio 22 dienos Radzevičiūtė turi nedarbingumo pažymėjimą.

Alytaus miesto teatras: tik faktai

1988 m. įkurta teatro studija; pirmieji režisieriai - Dalia Kimantaitė ir Arvydas Kinderis. 1990 m. prie jų prisijungė Loreta Liausaitė.

1996 m. įkurtuvės naujai pastatytame teatro pastate - mažojoje salėje;

1997 m. teatro direktoriaus konkursą laimi Vidmantas Ežerskis;

2003 m. teatre pradeda dirbti dabartinės trupės branduolys - specialiai Alytaus teatrui surinktas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos aktorių kursas;

2010 m. baigta teatro didžioji salė;

2013 m. pavasaris - Vidmantas Ežerskis pasitraukia iš teatro drektoriaus pareigų savo noru;

2013 m. ruduo - teatro direktoriaus konkursą laimi Laura Radzevičiūtė;

2014 m. gruodžio 22 d. - Laura Radzevičiūtė atleista iš teatro direktoriaus pareigų Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu.

 

Naujienos