Ką tik pasirodžiusio naujojo „Lietuvos scenos” numerio dėmesio centre – teatro publika.
Kritikai Vaidas Jauniškis, Ingrida Gerbutavičiūtė, Sigita Ivaškaitė ir Rūta Oginskaitė analizuoja teatrų ir kitų kūrybinių įstaigų bendravimo su publika ne spektaklių metu būdus mūsų kultūros terpėje, o mokslininkė Jurgita Staniškytė straipsnyje „Teatras, žiūrovas, visuomenė” primena atvejus iš teatro istorijos, kai „viešo bendravimo formos (…) virsdavo pilietinės elgsenos ir kolektyvinio veiksmo repeticija”.
Rubrikoje „Dviese sūpuoklėse” kalbinami du teatro rinkodaros ir komunikacijos specialistai – Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinio direktoriaus pavaduotoja Ieva Skaržinskaitė ir Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos administracijos direktorius Gintaras Šeputis.
Teatro rinkodara gali paaiškinti kai kuriuos publikos įpročius ir lūkesčius, tačiau negali prognozuoti, kaip ji priims ir suvoks spektaklį. Būtent tokį unikalų teatro percepcijos tyrimą pristato švedų teatro mokslininkas Willmaras Sauteris savo knygoje „Įvykiškumas”, kurios ištrauka spausdinama žurnale. Kitokią – asmeninę, subjektyvią – bendravimo su publika perspektyvą brėžia aktorius Darius Meškauskas ir Nacionalinio Kauno dramos teatro administratorius Rimantas Štaras. Tačiau visus numeryje publikuojamus tekstus vienija bendrumo, bendro išgyvenimo ar bendro veiksmo ilgesys.
Patogiausias būdas įsigyti „Lietuvos sceną” – jį prenumeruoti. Žurnalą taip pat galima nusipirkti Lietuvos teatro sąjungoje (Teatro g. 8, Vilnius).
„Lietuvos scenos” inf.
