Laurie Anderson

Laurie Anderson jau daugiau kaip ketvirtį amžiaus yra puikiai žinoma visame pasaulyje, įžymioji atlikėja turi daugybę gerbėjų ir Lietuvoje. Tarptautiniu mastu ji labiausiai išgarsėjo savo singlu „O Superman" (1981), kuris Jungtinėje Karalystėje pakilo net į antrąją vietą labiausiai klausomų muzikos kūrinių sąraše. Ji režisavo ir pati vaidino kultiniu tapusiame filme-koncerte „Home of the Brave" (1986).

Laurie Anderson - ne tik išskirtinė atlikėja, dainininkė, muzikos ir tekstų autorė, bet ir aktorė, režisierė, skulptorė, rašytoja, poetė, performansų kūrėja. Jos su nieku kitu nesupainiojama vokalinė technika - nuo artroko iki eksperimentinės muzikos ar „kalbančio" dainavimo. Muzikantė groja įvairiais elektroniniais klavišiniais instrumentais bei savo pačios sukurtu tape-bow elektriniu smuiku ir talking stick - maždaug 1,8 m ilgio garsų atkartojimo mašina.

Menininkės pradžia buvo skulptūros studijos Kolumbijos universitete, pasibaigusios magistro laipsniu už simfoniją automobilių signalams. O vėliau sekė daug pasirodymų, kūrinių ir performansų ar konferencijų su kitais garsiausiais aštuntojo dešimtmečio Niujorko kontrkultūros ir avangardo atstovais poetais Williamu S. Burroughsu, Allenu Ginsbergu, kompozitoriais Johnu Cage´u, Philipu Glassu ir Franku Zappa, rašytoju, psichologu Timothy Leary ir kitais, kurie vyko Niujorko svarbiausiose kultūrinėse vietose kaip BAM (Bruklino muzikos akademija) ar Guggenheimo muziejuje.

Laurie Anderson nelepina gerbėjų dažnais muzikos kūriniais, todėl nenuostabu, kad kiekvienas naujas įrašas ar koncertinis turas sukelia didžiulį publikos susidomėjimą. Pirmasis Laurie Anderson albumas „Big Science" (1982) tapo tikra sensacija, o po „Mister Heartbreak" (1984), „Strange Angels" (1989), „Bright Red" (koprodiuseris - Brianas Eno)1994) bei „Life on a String" (2001) ji išgarsėjo kaip unikalaus stiliaus menininkė. 2008 m. muzikantė išleido albumą „Homeland", o naujausias jos darbas pavadintas „Dirtday!".

Teatre ji bendradarbiavo su Robertu Wilsonu kuriant Euripido dramą „Alkestis". O 2003 metais jis tapo pirma NASA menininke rezidente. Įkvėpta kosminių atradimų, menininkė sukūrė performansą „The End of the Moon". 2004 metais drauge su kitais menininkais ji kūrė Atėnų olimpinių žaidynių atidarymą, dirbo su choreografe Trisha Brown, muzikantais Peteriu Gabrieliu, Ryuichi Sakamoto, Bobby McFerrinu, Andrew Belew (King Crimson), Hectoru Zazou ir savo vyru Lou Reedu (The Velvet Underground). Jos darbai analizuojami greta Marinos Abramovic performansų, Elizabeth LeCompte ir „The Wooster Group", Roberto Wilsono spektaklių. 2012 metais 100-asis žurnalo PAJ (A Journal of Performance and Art) numeris skyrė jai atskirą rubriką greta kitų svarbiausių 6-9 dešimtmečių Niujorko menininkų. 2007 m. Laurie Anderson buvo apdovanota „Gish" prizu už „nepaprastą indėlį į pasaulio grožį ir žmonijos džiaugsmą bei gyvenimo suvokimą".

Apibūdindami Laurie Anderson stilių, žurnalistai ir kritikai jį sieja su minimalizmu, elektroninės muzikos ir artroko mišiniu. Laurie Anderson kūrybos atspirties taškas - žodis, originali literatūrinė kalba, užburiantys jos pačios tekstai ar komentarai ir parafrazės filosofų, rašytojų (Walterio Benjamino, Herberto Melvillio) kūriniams. Juos menininkė įtraukia į novatorišką muzikos, kino ir vizualinių menų veiksmą, įgyvendinamą naujausiomis technologijomis.

Šiuolaikinės technologijos suteikia Laurie Anderson kūrybai įtaigumo, paradoksalumo ir futuristinį atspalvį. Tačiau kartą menininkė yra sakiusi, kad „didžius dalykus galima padaryti ir nešiuolaikiškomis technologijomis". Tačiau, kaip pati teigia, „daugelis JAV labai kritiškai vertina technologijas. O aš naudojuosi 15 000 vatų galia ir 18 elektroninių instrumentų, kad pasakyčiau tą patį." Laurie Anderson sugeba kurti labai įvairiapusiškai, todėl jos kūrybą sunku įsprausti į kokius nors rėmus.

Bilietus į Laurie Anderson koncertą Vilniuje platina „Bilietų pasaulis".

Pateikiame ištraukas iš jos pasirodymų:

„O Superman":

„Gravitys Angel":

„Language is a Virus":

„Vilniaus festivalių" ir Menų faktūros inf.