„Sonia”. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Kad žmonės jaustųsi laimingesni, jiems reikia ne begalybės daiktų, o nuolatinio bendravimo su gerais meno kūriniais. Tai bylojo pirmieji Naujosios dramos akcijos spektakliai.

Sostinėje prasideda Naujosios dramos akcija. Lektorius iš Norvegijos bandys paaiškinti, kaip naftos verslas padeda klestėti menui.

Jei kas suprato, kad tai bus kultūros vadybininkų lavinimas, labai apsiriko. Lektorius iš tikrųjų yra kompozitorius, muzikantas, performeris Amundas Sjolie Sveenas. Jo „Norvegijos kelias" - paskaitos formos spektaklis. Na, gerai, performansas.

Mus išgelbės menas

Performeris susiejo informaciją su sąmoju, vaizdą ekrane su gyvu muzikavimu skirtingomis taurėmis, kurių kiekviena įkūnijo vis kitas Norvegijos naftos gėrybes.

Toji nafta padarė Norvegiją turtingiausia pasaulio šalimi su nelaimingais gyventojais, nežinančiais, kur dėti laisvą laiką, ir tingiais menininkais, kuriančiais nuobodų meną.

Kad paliudytų tai, A. S. Sveenas rodė ir citavo kruopščiai surinktus duomenis ir mintis. Žmonės laimingesni Meksikoje nei nafta aptekusioje Norvegijoje!

Performerio mintis: „Nusipirkę vieną televizorių žmonės gal ir jaučiasi laimingi. Nusipirkę antrą galbūt irgi. O nusipirkus trečią jau apima neviltis, nes nei televizorius, nei namų ekranas programų nekuria.

Kitaip yra dėl meno kūrinių. Klausydamiesi muzikos pirmą kartą esate laimingi. Klausydamiesi aštuntą kartą - dar laimingesni." Išvada puiki, aktuali ne vien Norvegijai, bet ir neturtingiems bei nelaimingiems lietuviams: vien tik menas išgelbės mus.

Mes Lietuvoje tai seniai žinome. Ar tai žino tie, kurie mus valdo?

Kūrėjų nauda valstybei

Kai Norvegijos vyriausybė suprato kultūros svarbą, ji pradėjo labiau remti meninę kūrybą, šalyje pradėjo dygti regionų kultūros centrai - šiuolaikinės architektūros stiklo „dėžės".

Sako, žmonės darosi laimingi vien nuo to, kad šie kultūros židiniai yra, kad į juos galima pasižiūrėti, po juos pasivaikščioti. O dar ten ir meno renginių būna! Norvegijos žmonės šviesėja. Norvegijos meno lankytojų, klausytojų, žiūrovų daugėja dešimteriopai.

Didžiausios laimės šaltinis - naujasis Operos teatras. Nuo kultūros šviesėjantys žmonės ir pačios valstybės turtą kuria. A. S. Sveenas savo kukliu pavyzdžiu parodė, kuo menininkas naudingas valstybei.

Jo performansas „Norvegijos kelias" kviečiamas į kitų šalių festivalius, todėl vien praėjusiais metais menininkas skraidė 46 kartus - vadinasi, tiek kartų kitų šalių festivalių rengėjai jam pirko bilietą.

Visus kartus lėktuvai skrido naudodami Norvegijoje gaunamus degalus. Jų 46 menininko skrydžiams reikėjo tiek, kad galima dukart apskristi Žemės rutulį. Norvegija supranta, kad menininkai - ne našta valstybei.

Nereikia matuoti genialumo

Antras Naujosios dramos akcijos spektaklis atvežtas iš Latvijos. Naujasis Rygos teatras rodė žymiausio šiuolaikinio latvių režisieriaus Alvio Hermanio „Sonią" pagal Tatjanos Tolstajos apsakymą, vaidinamą originalo kalba.

Spektakliui jau šešeri metai, jis apkeliavo daugybę festivalių. Detaliai atkurtame ikikariniame Leningrado bute režisierius apgyvendino Sonią - vienišą moterį, iš kurios negražumo ir neprotingumo visi pažįstami šaipėsi, tačiau be jos gerumo ir vaišingumo neišsivertė nė vienas.

Dramblotą svajoklę Sonią vaidina vienas svarbiausių A. Hermanio aktorių Gundaras Abuolinis. Pasakotojo vaidmuo aktoriumi pavertė Jevgenijų Isajevą, teatro technikos personalo žmogų. G. Abuolinis vaidina Sonią, J. Isajevas apie ją pasakoja, komentuoja, šaiposi.

Po spektaklio buvo atvirkščiai: J. Isajevas tylėjo, o G. Abuolinis pasakojo, komentavo ir šaipėsi. Ką svarbiausia sužinojome: kad visose šalyse, kuriose vaidinta „Sonia", žmonės supranta spektaklio esmę vienodai ir būtinai kas nors pripuola prie aktorių aiškinti, kad lygiai tokia pat moteris gyvena ir čia, Šveicarijoje, Vokietijoje, Suomijoje.

Dar: kad į teatrą verta eiti ne būriais ir ne pasiruošus „matuoti genialumo". Teatras suvokiamas labai asmeniškai, o pasiruošimas esą tik trukdo jausti.

Pratęs lietuviai

Vakar ir šiandien Naujosios dramos akcijoje - Lietuvos nacionalinio dramos teatro vaidinimai „Akmuo" ir „Šitas vaikas".

Penktadienį programą tęs žymaus Vengrijos teatro režisieriaus Arpado Schillingo kūryba. Savaitgalį - lietuvių dramaturgių Gabrielės Labanauskaitės ir Teklės Kavtaradzės pjesių premjeros.

Pirmadienį per Akcijos uždarymą - žinomo Lenkijos teatro režisieriaus Krzysztofo Warlikowskio spektaklio „(A)Pollonia" vaizdo įrašas ir filmas apie K. Warlikowskio kūrybą.

LRYTAS.LT