Mirė Irina Jukova

2010 05 31 Menų faktūra

aA

Gegužės 28 d. po ilgos ligos Prahoje mirė teatrologė, humanitarinių mokslų daktarė, tuometinės Lietuvos Respublikos konservatorijos ilgametė dėstytoja docentė, Lietuvos Respublikos pilietė Irina Jukova.

Irina Jukova (Ирина Юкова) gimė 1924 m. gruodžio 20 d. Maskvoje. Jos tėvas buvo Lietuvos bajorų, ištremtų po 1863 m. sukilimo į Sibirą, palikuonis, patyręs ir 1938 m. represijas Konstantinas Jukovas, žurnalo „Iskusstvo kino” įkūrėjas ir pirmasis vyriausiasis redaktorius. Netekusi tėvo, Antrojo pasaulinio karo metais Maskvoje Jukova priėmė katalikų tikėjimą. Dėl to ir dėl represuoto tėvo buvo ilgus metus persekiojama sovietinės valdžios. 1945 m. Maskvoje ji ištekėjo už Čekoslovakijos diplomato, Slovakijos  sukilimo dalyvio Vaclavo Vaško, po metų jiems gimė duktė Marija. Po trijų metų vyras buvo atšauktas ir nuteistas septyneriems metams kalėjimo, kaip katalikų veikėjas ir disidentas. 1949 m. Stalinas anuliavo visas tarybinių piliečių santuokas su užsieniečiais.

1953 m. Irina Jukova baigė A. Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje. Studijų metais susipažino su lietuviais studentais, ištekėjo už teatrologo, vėliau Lietuvos kino studijos direktoriaus Julijono Juozo Lozoraičio, teatro kritiko Julijaus Lozoraičio tėvo. 1953-1993 m. gyveno ir dirbo Vilniuje.

1959 -1993 m. dėstė (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija). 1986 m. Sąjunginiame menotyros mokslo tyrimų institute apgynė disertaciją „Lietuvos TSR Rusų valstybinio dramos teatro kūrybinis kelias (1946-1981 m.)", ir tai - vienintelė išsami knyga apie Lietuvos rusų dramos teatrą.

1993 m. ji apsigyveno Prahoje su pirmuoju vyru.

Irina Jukova bus palaidota šį trečiadienį Prahoje.

Daugelis Lietuvos konservatoriją  baigusių įvairiomis progomis prisimena Iriną Jukovą kaip vieną įspūdingiausių dėstytojų.

Režsierius Algimantas Pociūnas:

„Tai buvo viena ryškiausių ir žaviausių pedagogių, labai inteligentiška moteris.  Bet pirmiausia - ji buvo maskvietė, o tai buvo ir kita kultūra, ir kitoks teatro supratimas. Dėstydama teatro istoriją galėjo pasitelkti pavyzdžius ne vien iš teorijos, bet ir iš praktikos, kurią ji pati matė, žinojo. Kaip dėstytoja ji buvo reikli, nors studentų nespausdavo, tačiau per egzaminą pasakydavo, kad knygutes reikėtų paskaityti.

Reikia pasakyti, kad Jukovos dėka į Lietuvą spektaklių žiūrėti atvykdavo Natalja Krymova, Larisa Solnceva, Marina Zajonc - kritikės, kurių dėka Lietuvos teatras tapo garsus Rusijoje ir visoje Sovietų sąjungoje, o gal ir toliau."

Aktorė Eglė Gabrėnaitė:

„Kartais su kursiokais susitikę pagalvodavome, kas buvo Konservatorijoje tie bokštai, dėl kurių buvo verta studijuoti. Ir dėstytoja Jukova visada buvo minima kaip viena pagrindinių asmenybių. O man tai buvo tas žmogus, kuris ne tik dėstė, bet ir formavo, auklėjo mane, jos dėka aš pakeičiau savo skonį. Ji man triskart nepasirašė įskaitos dėl Turgenevo „Mėnuo kaime", kol aš supratau, kad pjeses reikia nagrinėti. Jo dėka kitaip pamačiau Tolstojų, Dostojevskį.

Tai buvo fantastiškai graži ir žavi moteris, man ji buvo klodai - vidinės kultūros, inteligentijos. Per paskaitas ji kalbėjo tyliai, ir juo tyliau kalbėjo, juo tyliau darėsi auditorijoje. Ji niekad nepakeldavo balso. Būtent tokią aš įsivaizduoju inteligentišką protingą moterį. Iki šiol man atrodo, kad sutiksiu ją, einančią koridoriumi su savo lazdele."

Menų faktūros redakcija užjaučia sūnų ir kolegą Julijų ir artimuosius

 

Naujienos