Hans-Thies Lehmann. „Postdraminis teatras"

2010 05 18 Menų faktūra 2010 05 18

aA

Knygą galima įsigyti Menų spaustuvės Infotekoje. Kaina - 7,89 Eur. Taip pat teiraukitės šalies knygynuose.

Nė viena pastarųjų keleto dešimtmečių teatro teorijos knyga nesulaukė tokios reakcijos kaip Hanso-Thieso Lehmanno studija. Išleista 1999 m. Vokietijoje, ji per dešimtmetį keliskart buvo išleista vokiškai, išversta į anglų, prancūzų, japonų, slovėnų, slovakų, lenkų, kroatų, persų, ispanų, italų, portugalų kalbas. Knygą iš vokiečių kalbos išvertė Jūratė Pieslytė, redagavo Ona Daukšienė ir Vaidas Jauniškis, maketavo Tomas Mrazauskas.

Hanso-Thieso Lehmanno studija pristato naują požiūrį į teatro reiškinius, gimusius XX a. 7-8 dešimtmečiais ir aktyvius šiandien, vertindama juos teatro ir kultūrologiniu požiūriu. Lehmannas įtikinamai parodo, kaip šiuolaikinis scenos menas atsisveikina su aristoteliškąja dramos tradicija, kūrusia išgalvotą kosmosą, nes ji darosi nepajėgi atspindėti daugiažanrio, nuolatos mūsų suvokimo ribas kertančio pasaulio. Lehmannas nagrinėja teatro pavyzdžius plačiame kultūrologiniame kontekste. Keliaudamas nuo Aristotelio „Poetikos" iki Julios Kristevos semiotikos, nuo Pierre´o Corneille´io klasicistinio teatro iki Roberto Wilsono ir Heinerio Goebbelso meno sampratos, jungdamas įvairius scenos, performanso, muzikos ir kūno menų pavyzdžius, autorius įteisina ne tik „postdraminio teatro" sąvoką, bet ir nekasdienius, tačiau progresyviausius scenos meno reiškinius.

 


Aristoteliškosios tradicijos laiko struktūra nėra nekalta. Iš tos tradicijos kylančios pagrindinės estetinės ir dramaturginės koncepcijos - tai bandymai apriboti suvokimą, teatre sukurti fantazijos, mąstymo ir pojūčių struktūrą. Ir XVIII a., prisidengiant vadinamuoju teatro poetikos „natūralumu", dar buvo bandoma kontroliuoti vaizduotę ir kūno išvaizdą.

 

...draminis teatras, sekdamas Antika, bando įsprausti lemtį į pasakojimo, fabulos vystymosi rėmus, o postdraminiame teatre artikuliacija orientuojama ne į turinį, bet į kūną: likimas čia kalba per gestus, ne per mitą."

Postdraminiame teatre kuo fiziškiausiai rodomos išstumtos, pamirštos žmogaus egzistavimo formos, primenant dažnai atmetamą tiesą: tai, kas gyvenime yra „normalu", iš tiesų tėra labai siaura sfera.

Visuomenė sugeba „nedramatizuoti" iš tiesų sukrečiančių esminių klausimų ir principų. Postdraminis teatras yra ir nepastebėtų konfliktų laikotarpio teatras.



Dr. Hansas-Thiesas Lehmannas - Goethe´s universiteto Frankfurte prie Maino teatrologijos profesorius, bendradarbiauja su Gyseno taikomųjų teatro studijų institutu. Jo tyrinėjimų sritys - naujos formos teatre, antikinė tragedija, Brechto teatras, medijos. Šalia gausių publikacijų iš teatro teorijos, šiuolaikinio teatro estetikos sričių - knyga „Teatras ir mitas" (1991), nagrinėjanti Antikos tragedijas, „Politinis rašymas. Esė apie teatro tekstus" (2002), „Heineris Mülleris. Vadovas" (2004, kartu su Patricku Primavesi).

 

Naujienos