Kovo 10 d. LNOBT kviečia į premjerą – pirmą kartą Lietuvoje statomą Richardo Wagnerio operą „Valkirija“.
 |
| Richardas Wagneris. Nuotrauka iš es.wikipedia.org |
Vieną įspūdingiausių muzikinių dramų mūsų scenoje režisuoja Eimuntas Nekrošius, kurio simbolių kupina spektaklių vizija šioje operoje dera kaip niekur kitur. Kartu su juo tradiciškai dirba scenografas Marius Nekrošius, kostiumus kuria režisieriaus žmona Nadežda Gultiajeva. Pastatymo muzikinis vadovas ir dirigentas Jacekas Kaspszykas pažįstamas Lietuvos operos publikai nuo Richardo Strausso „Salomėjos“ pastatymo.
Ne vien „Valkirijos“ muzika pirmą kartą skambės Lietuvos operos scenoje, – Lietuvoje bus grojama pirmą kartą specialiais instrumentais – Wagnerio tūbomis, kurias šioje partitūroje naudoja kompozitorius. Šiuos instrumentus teatras specialiai atsigabeno iš Vokietijos.
„Valkirija“ – monumentali muzikinė drama, garsiosios Wagnerio operų tetralogijos „Nybelungo žiedas“ dalis. Ši tetralogija, ambicingiausias kūrinys operos istorijoje, pareikalavo iš kompozitoriaus 26 darbo metų. Wagnerio asmenybė ir jo muzika iki šiol provokuoja visus, kas susidomi jo kūryba. Truputį pamėgti Wagnerio nepavyks, žada LNOBT: jūs arba pasinersite į jo begalinių melodijų, siautulingų varinių pučiamųjų, meilės, atgailos ir kosminės logikos pasaulį, arba liksite jam abejingi, o galbūt net priešiški.
Režisierius Eimuntas Nekrošius savąją legendą Lietuvos ir pasaulio dramos teatre jau sukūrė. Pastaraisiais metais publika domisi ir jo operų pastatymais, ir pagaliau Lietuvos žiūrovus nudžiugins Nekrošiaus statoma opera. Nekrošiaus repetuojamas Wagnerio „Valkirijos” pastatymas jau dabar vilioja scenoje atskleidžiama Nybelungo žiedo istorijos paslaptimi, mito prasmių ieškojimais. Kiek artimi bus Richardo Wagnerio muzikos ir Eimunto Nekrošiaus kūrinio vaizdiniai?
Valkirija – jau ketvirtoji režisieriaus statoma opera: 2002 m. Italijoje, Florencijos teatre „Teatro del Maggio Musicale Fiorentino“ buvo pastatyta Giuseppes Verdi opera „Makbetas“, 2003 m. ji buvo taip pat pastatyta „Teatro Massimo di Palermo“ bei Maskvos didžiajame teatre. Italijos nacionalinė muzikos kritikų asociacija (Associazione Nazionale Critici Musicali) 25-ąją Abbiati premiją (Premia Abbiati) už geriausią muzikinį Italijos sezono spektaklį skyrė Nekrošiaus sukurtai Modesto Musorgskio operai „Borisas Godunovas“, 2005 m. pastatytai Florencijos „Teatro Comunale“ festivalio „Maggio Musicale Fiorentino“ užsakymu. Prieštaringų vertinimų sulaukė Leonido Desiatnikovo opera „Rozentalio vaikai“, 2005 m. pastatyta Maskvos didžiajame teatre.
Eimuntas Nekrošius apie operą
 |
| Eimuntas Nekrošius. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka |
Nors pats režisierius vadina save „beraščiu žmogumi muzikoje“, visgi jo pastatytose operose daug kas pabrėžia ypatingą ryšį tarp muzikos ir sceninio vyksmo. Štai ką įvairiuose interviu režisierius kalba apie operą:
„Negaliu suprasti šiuolaikinių operų pastatymų – viskas sulaužyta ir iškraipyta. Nebelieka operos sakralumo. Opera – tai tradicija. Lyg tautos vertybių kodeksas. Nevalia sudarkyti tradicijos. Tradicinė opera turi daug žavesio. Žinoma, gyvename kitokiais laikais, todėl šiek tiek nuvalyti dulkes, nubraukti voratinklius reikia, tik labai atsargiai.“
„Pagrindinė operos režisieriaus užduotis – netrukdyti muzikos tėkmei. Sunkiausia – susilaikyti, neišsiplėsti, neprikrėsti kvailysčių. Svarbu išlaikyti santūrumą. Muzika savaime iškalbinga, režisierius tik suteikia jai vizualų vaizdą. Režisierius – muzikos vertėjas.“
„Muzikoje nesu raštingas žmogus. Ir kai kurių sąskambių ar tam tikrų orkestro arba solistų niuansų aš tiesiog nesuprantu. Na, nevisiškai suprantu, aišku. Tačiau protingas dirigentas ir atsako man, kad daryčiau savo darbą, ir tiek. Dirigentas nelenda į režisūrą. Jis tau niekada nepasakys, kad čia blogai. O aš nelendu į muziką.“
„Niekados nemaniau, kad opera yra emocijų kupinas žanras, bet patyriau, kad ji gali būti labai emocinga. Teatre nuolatos vertiesi kaip koks kūlverstukas, kad žiūrovai nuolat jaustų įtampą, kad sektų veiksmą, o operoje kartais iš tikrųjų nieko nereikia. Tiesiog tu palieki solistą, ir jis dainuodamas viską išreiškia. Įsitikinau, kad gražiausias instrumentas yra žmogaus balsas.“
LNOBT inf.
