 |
| Romualdas Juknevičius repetuoja „Viltį” 1940 m. Nuotrauka iš teatras.mch.mii.lt |
Jau 67 sezoną pradėjusio Lietuvos nacionalinio dramos teatro istorijoje režisierius Romualdas Juknevičius užima ypatingą vietą – tai pirmasis teatro meno vadovas, pirmojo šio teatro spektaklio – Hermano Hejermanso dramos „Viltis“ režisierius. Šių metų spalio 18-ąją Romualdui Juknevičiui būtų sukakę 100 metų.
Pasak didžiojo Lietuvos XX a. teatralo, rašytojo, dramaturgo ir kritiko Balio Sruogos, Juknevičius buvo režisierius „iš pono Dievo lockos”. Mokęsis ir kurti pradėjęs Kauno Valstybės teatro Vaidybos studijoje (1929-1932) įžymiam teatro režisieriui, artistui ir pedagogui Andriui Olekai-Žilinskui vadovaujant, Romualdas Juknevičius vaidino Boriso Dauguviečio, Andriaus Olekos-Žilinsko spektakliuose, o 1931 m. debiutavo kaip režisierius, Kauno universiteto teatre „Stedra” pastatęs Moliere‘o „Skrajojantį gydytoją”.
Studijavęs režisūrą Maskvoje, jis patyrė vieno garsiausių XX a. pasaulio teatro novatorių Vsevolodo Mejerholdo įtaką, o grįžęs į Lietuvą, 1936 m. Klaipėdos dramos teatre sukūrė lemtingą jo biografijai ir visai lietuvių teatro istorijai spektaklį – Hermano Hejermanso „Viltį”. Po kelerių metų šis spektaklis pradėjo ir Vilniaus dramos teatro istoriją (premjera 1940 m. spalio 6 d.), o jo simbolis – laivelis – iki šiol puošia teatro uždangą.
Dėl karo metais pasirašyto politinio atsišaukimo, kuriame kalbama apie inscenizuotus sovietų rinkimus į Aukščiausiąją tarybą, sovietų Lietuvos valdžia Juknevičių 1944 m. ištrėmė į Telšius. Vėliau režisierius dirbo Klaipėdoje, Kaune, o į Vilnių sugrįžo tik 1953-iasiais, tačiau iki pat mirties 1963 m. jis buvo sekamas KGB, buvo atidžiai kontroliuojami jo spektakliai.
„Romualdas Juknevičius lietuvių teatre iškilo kaip Didysis scenos meno Realistas, subtiliausio ir dvasingo psichologiškumo neprilygstamas Meistras, ypač jautrus dramaturgui, itin dėmesingas Artistui, akylas teatro Pedagogas. Jis kaip niekas kitas jautė savo laikmetį, todėl jo geriausi spektakliai gimdavo pačiu laiku“,– apie Romualdą Juknevičių rašė teatrologė, profesorė, habilituota daktarė Irena Aleksaitė, paskyrusi režisieriaus gyvenimui ir kūrybai fundamentalią monografiją, išleistą 1998 m.
Sukūręs daugybę įsimintinų spektaklių, tarp kurių – Gerhardo Hauptmanno „Prieš saulėlydį”, Henriko Ibseno „Nora”, Marcelio Pagnolio „Topazas”, Antono Čechovo „Dėdė Vania”, Richardo Billingerio „Gigantas”, Balio Sruogos „Apyaušrio dalia”, Michailo Lermontovo „Maskaradas”, Romualdas Juknevičius užpildė vienus įtaigiausių XX a. Vidurio Lietuvos teatro istorijos puslapius.
LNDT inf.
