Nauji sezono rūbai. 1

Marija Rimeikytė 2006 09 20

aA

Kai kurie teatrai jau paskelbė savo sezonų naujienas ir jau spėjo suvaidinti pirmuosius premjerinius spektaklius, kiti dar tyli – arba tyli, kaip jiems jau tapo įprasta. Pateikiame suregistruotas naujienas, žadančias naujus spektaklius ar numatytus senų tęsinius ir tobulinimus. Ir pradėsime nuo vadinamųjų valstybinių scenų.

„Vieno tėvo vaikai”

Lietuvos nacionalinio versmė

Rugsėjo pradžioje įvykusioje naujojo teatro sezono spaudos konferencijoje generalinis direktorius Adolfas Večerskis patikino, jog Lietuvos nacionalinis dramos teatras ir jo vadovai deklaruoja visišką kūrybos laisvę ir didiesiems, ir kitiems įdomiems menininkams. Sezono pristatyme paminėta, jog perspektyviniai teatro planai grindžiami teatro įstatais, jog repertuaras formuojamas atsižvelgiant į žiūrovų apklausų rezultatus, į visuomenės nuomonę, taip pat prisidedant ir iš įvairių visuomenės sluoksnių atstovų sudarytai Meno tarybai, kuri šiemet patvirtinta nauja ir dirbs dvejus metus.

Šia proga teatro repertuaras žada ne vieną įdomų spektaklį. 67-ojo sezono pradžią paskelbė režisieriaus Gyčio Padegimo premjera – Juozo Glinskio „Vieno tėvo vaikai“. Generalinis direktorius kartu su festivalio „Versmė“ sumanytoju ir koordinatoriumi Jonu Korenka pristatė ir antrąjį nacionalinės dramaturgijos festivalio etapą, kuris turėtų įvykti lapkričio mėnesį. Festivalyje „Versmė“, pasak Jono Korenkos, dalyvaus apie dešimt teatrų iš visos Lietuvos , kurie stengsis parodyti naujausius nacionalinės dramaturgijos pastatymus. Dienos šviesą turėtų išvysti ir dar viena lietuviškos pjesės inscenizacija – Vytauto V.Landsbergio „Bunkeris“, kurį režisuos pats pjesės autorius ir kurio eskizą turėjome garbės pamatyti pernai rudenį vykusiame pirmajame „Versmės“ etape.

Režisierius Valentinas Masalskis repetuoja Tankredo Dorsto pjesę „Aš, Fojerbachas“, kuriame po ilgokos pertraukos sugrįš į sceną ir kaip aktorius. Sezono planuose numatoma kroatų pjesė Miroslavo Krležos „Ponai Glembajevai“, o ją statys kol kas neskelbiamas režisierius iš Kroatijos, taip pat Lukaso Bärfusso pjesė „Mūsų tėvų seksualinės neurozės“, kurią režisuos Ramunė Kudzmanaitė. Vienas etapinių scenos darbų – laukianti koprodukcija su „Meno fortu“: Eimuntas Nekrošius turėtų baigti režisuotiJohano von Goethe´s„Faustą“. O po Naujų metų į LNDT statyti spektaklio turėtų ateiti ir Rimas Tuminas.

„Palaukti, kieno čia gyvenimas?”
Vilniaus mažojo gyvenimai

18-ojo sezono duris Vilniaus mažasis teatras jau atvėrė dviem spektaklių premjeromis. Tai pirmą kartą Vilniaus mažajame dirbančio režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis pagal britų dramaturgo Briano Clarko pjesę „Palaukit, kieno čia gyvenimas?“. Pagrindinė herojė Kler, stipri, aštraus proto ir aistringa moteris bei darbui atsidavusi skulptorė po automobilio avarijos lieka visiškai prikaustyta prie lovos. Ji nenori vien kompromisų, globos ir užuojautos kupino gyvenimo, todėl, nutraukusi ryšius su mylimuoju, siekia, kad jai leistų pasirinkti – išeiti iš ligoninės ir leisti numirti. Britų dramaturgas Clarkas nedvejoja: žmogaus laisvė – svarbiausia. Tuo tarpu režisierius Vaitkus turi savo nuomonę ir neskuba pritarti entuziazmui „dėl teisės numirti“.

Antroji premjera – aktoriaus Sigito Račkio režisuotas spektaklis pagal Grigorijaus Gorino teatrinę fantaziją „Svifto namai“. Šiuose namuose, kur vaidina ir vyresnieji, ir jaunieji teatro aktoriai, bus siekiama perteikti senojo teatro, praeinančio gyvenimo ir besibaigiančios meilės nostalgiją, „išeinančiųjų“ ir „ateinančiųjų“ santykius. Spalio mėnesi į teatrą kviečiami ir jaunieji žiūrovai, kurie galės pamatyti net dvi premjeras: 18 d. visų lauks „Mažojo teatro pasakos“ (rež. Rimas Tuminas), o 29 d. – Hanso Christiano Anderseno „Coliukė“ (rež. Sigitas Račkys).

Teatre vėl, kaip ir pernai, ketinama rengti naujų knygų pristatymus, džiazo koncertus.

Valstybinės Jaunimo šmėklos

Šiais metais Jaunimo teatras sezoną pradeda „karštąja“ premjera – režisieriaus Kosto Smorigino spektakliu Nilo Cruzo „Ana tropikuose“ (spektaklį prieš metus repetavo ir viltingą eskizą buvo parodęs Jokūbas Vilius Tūras). Intriguojantis teatro anonsas skelbia: „Sprogstamasis mišinys – Anos Kareninos literatūrinės emocijos, susiliejusios su tropikų karščiu, gyvų žmonių aistromis, keršto išprovokuotu krauju, gaiviais cigarų dūmais ir talentingiausiais Jaunimo teatro aktoriais. Kas atsitinka su žmonėmis, nesitaikstančiais su permainomis, atmetančiais technologinį progresą vardan dvasios ir sąžinės ramybės ir nežinančiais, kaip išlikti juos supančiam susvetimėjusiam pasaulyje?“ Su tokiais unikaliais žmonėmis ir jų nepaprastomis istorijomis žiūrovai galės susipažinti jau rugsėjo 29 ir 30 d.

Spalį Jaunimo teatras pakvies į dar vieną premjerą – režisieriaus Agnio Jankevičiaus spektaklį pagal Henriko Ibseno pjesę „Šmėklos“. Pasak režisieriaus, Ibseno pjesės pagrindinė tema – kaip po buržuazinės šeimos išoriniu blizgesiu slypi įsišaknijusi vidinė tragedija. Tragedija slypi vadinamajame „šventame mele“, kada dėl išorinės visuomeninės ar bendruomeninės ramybės, dėl autoriteto aukojami asmeniniai interesai ir poreikiai. Spektaklio premjera – spalio 27 d.

Ir Jaunimo teatras neatsisako planų kitą pusmetį sulaukti jau metus žadėtos Witoldo Gombrowicziaus „Ivonos, Burgundų kunigaikštytės“, kurią turėtų statyti Jonas Vaitkus.

„Gervė”. Dmitrijaus Matvejevo nuotraukos

Lietuvos rusų dramos

Lietuvos rusų dramos teatrui tai 61 sezonas, kuris taip pat jau prasidėjo. Rugsėjo pradžioje teatro scenoje pirmą kartą pasirodė režsieriaus Georgijaus Tshviravos iš Sankt Peterburgo spektaklis „Gervė“ . Pjesę parašė Piotras Šereševskis pagal ankstyvuosius Antono Čechovo apsakymus „Veročka“, „Cinikas“, „Vaistinikė“, „Keršytojas“, „Iš neturėjimo ką veikti“, „Tragikas nenoromis“ ir kt. Šie mažiau žinomi apsakymai su šypsena ir liūdesiu vaizduoja rusų inteligentiją, žlungančią nuo neurastenijos, valios trūkumo, – ir tuo pat metu saugančią rusų charakterio bruožus – romumą, nuoširdumą ir paprastumą.

Spalio 8 d. vyks taip pat premjeriniai naujojo pastatymo spektakliai (pati tikroji premjera jau įvyko balandį) pagal Levo Tolstojaus kūrinį „Gyvasis negyvėlis“. Spektaklio režisierius ir scenos erdvės apipavidalintojas – Eduardas Mitnickis iš Kijevo. Dviejų dalių „spektaklis žaismas“ pasakoja apie sudėtingus vyro ir moters santykius, kuriuos rusų klasikas aštrina aistros ir ištikimybės, meilės ir šeimos temomis, sukurdamas aukščiausios įtampos dramatiškumą. Režisierius atranda savą amžinųjų problemų sprendimą, prie žiūrovų priartindamas nepaprastus herojų charakterius.

Naujienos