„Naujasis Baltijos šokis ’06“: kas ką?

Goda Dapšytė 2006 04 28

aA

Scena iš spektaklio „Tai, kas nutinka namuose". Maste Anges nuotrauka.
Kaip reklaminiame Tarptautinio šiuolaikinio šokio festivalio „Naujasis Baltijos šokis ’06“ klipe užsimena režisierius Gintaras Varnas, šokis veikia teatrą. Tačiau lygiai taip pat būtų galima pasakyti – ir teatras įtakoja šokį. Vienareikšmio atsakymo turbūt nėra. O šių dviejų menų sąveika savo teatru pasaulyje garsėjančioje Lietuvoje ypač tikėtina.

Dešimtajame Tarptautiniame šiuolaikinio šokio festivalyje „Naujasis Baltijos šokis ’06“ šiemet dalyvauja 15 šokio trupių ir projektų iš Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos, Estijos, Slovėnijos, Šveicarijos ir Lietuvos. Ir keleto iš jų spektakliuose teatro ir šokio derinimas ypač ryškus.

Štai, pavyzdžiui, aktoriaus, šokėjo ir pradedančio choreografo Gyčio Ivanausko naujajame spektaklyje „Vyrai baltais sijonais“ be paties choreografo bei šokėjų Brigitos Urbietytės ir Evaldo Taujanskio dalyvauja ir jauni aktoriai Edita Užaitė ir Eimutis Kvoščiauskas. Aktoriai į spektaklį pakviesti neatsitiktinai – čia svarbu ne vien šokis, bet ir vaidyba. Anot choreografo, šiuo metu jį domina riba tarp teatro ir šokio, kurią šiame spektaklyje siekiama ištrinti.

Vaidybos svarbą savo spektakliui „Panacėja“ akcentuoja ir jau minėtame spektaklyje šokanti Brigita Urbietytė. Siekdama savo bei Tomo Dapšausko ir Agnės Ramanauskaitės kuriamiems personažas suteikti didesnio išraiškingumo, į pagalbą ji pasikvietė teatro režisierių Paulą Budraitį. Spektaklyje video, šokio ir teatro kalba plėtojama gana netikėta ir Lietuvos scenoje dar negvildenta besaikio lieknėjimo tema.

Scena iš Sašos Pepeliajevo spektaklio „Durys". Erki Laur nuotrauka.
Dar nuo 1996 m. šiuolaikinio šokio projektus kuria dramos aktorė ir režisierė Birutė Mar. Šiemet ji kartu drauge su jaunomis choreografėmis Indre Pačėsaite ir Sigita Mikalauskaite pristato spektaklio „Prie jūros“ premjerą. Alessandro Baricco romano „Jūra vandenynas“ motyvais kurtas spektaklis dvelkia atostogomis, kai įprasta kasdienybė pasikeičia ir „labai svarbūs“ įvykiai virsta monotoniškai maloniais paplūdimio ritualais šalia viską užgožiančios jūros.

Šokio ir teatro sąsajos būdingos ne tik lietuvių choreografų spektakliuose. Švedijos Pina Bausch tituluojama choreografė, šokėja ir kompozitorė Birgitta Egerbladh nuo devintojo dešimtmečio vidurio tobulino savo originalų teatro ir šokio jungties stilių. Jos spektakliai prisodrinti drastiško humoro ir žmogiškos šilumos. Į šiuolaikinio žmogaus gyvenimą ji žvelgia pro juoko ir melancholijos prizmę. Choreografė visuomet dirba su aktorių, šokėjų ir muzikantų ansambliu. Tai leidžia naudoti nuotaikų kaitą ir linksmai bendrauti su žiūrovais, staigiai kaitaliojant didingus dalykus su profanacijomis. Festivalyje pristatomas visai šeimai skirtas spektaklis „Tai, kas vyksta namuose“.

Na, o vienas garsiausių šių dienų rusų šiuolaikinio šokio choreografų, JAV garbingiausio šokio prizo „Bessie“ laureatas, Saša Pepeliajevas šiemet pristato šokio spektaklį „Durys“, skirtą Daniilo Charmso 100-osioms gimimo metinėms. Maskvos valstybiniame universitete baigęs Chemijos, o Valstybinio teatro meno institute (GITIS) – Režisūros fakultetą choreografas įkūrė vieną pirmųjų Rusijoje nepriklausomų teatro studijų „Vargšas Jorikas“, Lietuvoje ne kartą lankėsi su trupe „Kinetinis teatras“. Šiemet Aleksandras Pepeliajevas atvyksta su naujai įkurto teatro „Apparatus“ trupe, kuriai kurtas projektas pristatomas kaip vizualinio teatro pjesė septyniems šokėjams ir aštuonerioms durims.

Taigi – kas ką?

Naujienos