Gytis Ivanauskas: sijonas tėra forma. |
Teatras, pelnęs „Pravda Naujokų 2005“ titulą kaip geriausias naujas teatras, po „Prabos“ ruošiasi antrajai premjerai, kuri įvyks vasario 28 d. Kauno valstybiniame dramos teatre bei kovo 2 ir 3 dienomis Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.
Ir aiškina pavadinimo etimologiją-filosofiją: „Būna situacijų, kai vyras su sijonu atrodo žymiai vyriškiau, nei kai kurios moterys, dėvėdamos mini sijonus. Tas situacijas dažnai gyvenime prabėgame. Čia jos ištrauktos į sceną, kur ir vyksta žaidimas, konkurencija. Ar škotai, apie savo ašį besisukantys turkai, samurajai, galų gale kunigai kelia kokių nors abejonių dėl savo vyriškumo? Sijonas čia tėra forma“,– sako spektaklio choreografas Gytis Ivanauskas. Ir skelia naująją aksiomą: „Kai atsiranda meilė, tampa nebesvarbu – su sijonu tu ar be jo.“ (Gal ir taip. Bet jei bežiūrėdamas spektaklį įsimylėsiu aktorę? Ar tada lygiai taip pat man taps nebesvarbu, su rūbais ji ar ne? Hm... Teks palaukti, kol įsimylėsiu.)
Spektaklyje dalyvauja pats choreografas ir jauni aktoriai Edita Užaitė, Eimutis Kvosčiauskas, aktoriai-šokėjai Brigita Urbietytė ir Evaldas Taujanskis, kurie scenoje susitinka jau ne pirmąjį kartą. Šiam spektakliui šokti parinkti aktoriai, o ne šokėjai, perteikiantys mintį savaip, kartais net nešokdami. Kaip sako choreografas, šitas šokis bus kitoks. „Kitokia forma, kitoks charakteris, kitoks sprendimas.“ Savaime suprantama: vyras su sijonu jau yra Kitoks.
Spektaklio repeticija. GIT nuotrauka |
Kostiumus kurianti Indrė Ivanauskaitė sako, kad tokia atsakomybė ant jos pečių krinta, ko gero, pirmą kartą. Nes „Qhatulistiwa“ – rankų darbo šilkas, atkeliavęs net iš Malaizijos. Neįprastus kostiumus daro Malaizijos audinių kompanija.
Parengta pagal GIT informaciją