 |
| Matei Višniecas knygų mugėje Bukarešte |
Tai buvo tarsi pirmasis bandymas prisiderinti prie žiūrovų ir kuo tinkamiau sužadinti jų vaizduotę. Oficialiai tai vadinosi pirmuoju naujausių prancūzų pjesių skaitymo vakaru, kada aklinai ir be galimybės išeiti užkimštoje Prancūzų centro rūsio salytėje buvo pristatyta Matei Višnieco pjesė „Lokių pandų istorija, parašyta saksofonisto, kuris turi draugę Frankfurte“, išversta Rasos Vasinauskaitės ir perskaityta Jolantos Dapkūnaitės ir Dariaus Gumausko.
Visi pavadinime esantys objektai neegzistuoja pjesėje – ten nėra nei pandų, nei Frankfurto. Yra tik saksofonistas (bet irgi su klaustuku) ir draugė (ar ji yra? buvo?). Devynios sutartos kartu praleisti naktys po vienos, visiškai pragertos – ir – išnykimas. Matei Visnieco pjesė yra kuo geriausias modernus poetinės magiškojo realizmo dramaturgijos pavyzdys, kiek primenantis Ronaldo Schimmelpfennigio „Arabišką naktį“, o ir perskaitytas jis buvo taip, kad pasitvirtino geriausio – vaizduotės teatro principas, kurį vykusiai „Arabiškoje naktyje“ panaudojo cezario grupė. Čia aktoriai nesistengė vaidinti, jie tik skaitė. Bet Jolanta Dapkūnaitė jau derino balso spalvas, tonus – ir taip vykusiai, laviruodama tarp buities ir įmanomo sapno, kad tiesiog būrė ir kabino žiūrovus (mane),– kaip ir jos heroję būrė saksofonu bare grojęs vaikinas.
Matei Višniecas (g. 1956) – rumunų dramaturgas, turintis mažiausiai per 30 pjesių, jau pastatytų Bukarešte ir kituose Rumunijos miestuose, pelnęs dėmesį ir jam skirtu festivaliu Timišoaroje. 1987 m. jis išvyko į Prancūziją ir ten pasiprašė politinio prieglobsčio (Rumunijoje tuo metu jau 20 jo parašytų pjesių kritikavo totalitarizmą ir suprantamas buvo jų likimas). Tarptautinė karjera prasidėjo su pjese „Arkliai prie lango“ (1992) ir „Ieškomas senas klounas“, pristatytoje Bonos bienalėje. Dabar jis dirba Radio France Internationale ir suteikia malonumo savo pjesių skaitymais Avinjono festivalyje ir kitur. Neabejotinai – ir trečiadienio vakarą minėto centro rūsyje.
„Prancūziškų pjesių mugė“ pirmą kartą buvo surengta per 2005 m. „Sirenas“. Tada vertėjos Akvilės Melkūnaitės iniciatyva buvo išverstos ir pristatytos keturių pjesių ištraukos, kurių skaitymas sulaukė didžiulio žiūrovų bei profesionalų susidomėjimo. Artimiausias skaitymas numatomas po mėnesio. Verta sekti reklamą, nes spektaklių gali ir nebūti. Tačiau vaizduotės teatras šįkart buvo be priekaištų.
