Trys urviniai su lengva ironija valdo šalies vyrus ir moteris

Rūta Oginskaitė 2006 01 18 Lietuvos rytas / Mūzų malūnas, 2006 01 17

aA

Bilietai išbūna pusvalandį

Šeštadienį savo gimimo Lietuvoje metinėms monospektaklis „Urvinis žmogus“ pasitrigubino. Jį vaidino visi trys „urviniai“: Dainius Kazlauskas, Kostas Smoriginas ir Darius Meškauskas.

Trys iš urvo: Dainius Kazlauskas, Darius Meškauskas ir Kostas Smoriginas. Spektaklio archyvo nuotrauka
Ar dar reikia kam nors aiškinti, kas yra „Urvinis žmogus“? Kad tai amerikiečio Robo Beckerio monologai apie vyrus ir moteris, parašyti prieš dešimt metų ir perkelti iš Niujorko scenos į penkias dešimtis kitų šalių miestų?

Kad K.Smorigino Lietuvoje režisuotas bei startavęs 2005 metų sausio 14 dieną Vilniaus „New York“ klube, dabar jis yra vaidinamas ne tik sostinėje, bet dar ir Kaune bei Klaipėdoje? Suprantu, kad skaitytojams vertingesnė būtų visai kita informacija – kaip gauti bilietų į „Urvinį žmogų“. Lietuvoje per metus jis suvaidintas 83 kartus, jį pamatė per 130 tūkstančių žiūrovų, o bilietai išperkami per pusvalandį.

Tačiau nei artistai, nei „Urvinio žmogaus“ vadybininkai nežino, kaip atspėti, kada žmogui patekti į tą laimingą bilietų pardavimo pusvalandį. Jie atidavė bilietų platinimo rūpesčius agentūrai „bilietai.lt“, o patys gali tik paguosti, kad sėkmę patiriantys spektakliai vaidinami ilgus metus. Tol, kol yra žiūrovų. Tai rodo daugelio kitų šalių praktika.

Tarkime, Slovėnijoje, turinčioje apie milijoną gyventojų, „Urvinis žmogus“ rodomas jau treti metai. Vadinasi, Lietuvoje jis gali gyvuoti triskart tiek? Pateksime.

Atlikėjų santykiai tvirti

„Mūsų spektaklis gana delikačiai kalba apie vyrų ir moterų skirtumus. Jame daug autoironijos. Jį vaidinant man nebaisu senti. Juk ir 80 metų vyras, ir tas, kuriam vos 25, turi ką pasakyti apie moteris, tik abu tą darys savaip“,– kalbėjo K.Smoriginas, suprasdamas, kad su „Urviniu žmogumi“ kiekvienam iš trijų atlikėjų gali tekti gyventi ilgai.

„Vyrų ir moterų santykių tema neišsemiama, amžina,– kalbėjo agentūros „Baltic Music“ vadovas Simonas Keblas.– Spektaklyje kaskart atsiranda aktorių improvizacijų, kurios papildo jį. Dėl to, manau, rutinos čia nebus“.

„Šitame spektaklyje yra labai daug mūsų meilės moteriai. Kiekvieno skirtingai pasakytos. Ar tai gali įkyrėti?“ – tęsė svarstymus K.Smoriginas.

„Taip, mes visi trys pririšti prie „Urvinio žmogaus“, mes neturime laiko kam nors naujam. Tačiau šitas žanras taip apnuogina aktorių, taip parodo, ką jis gali ir ko negali, kad „Urvinis žmogus“ kaskart mums yra iššūkis,– įsiterpė D.Meškauskas.– Todėl aš į „Urvinį žmogų“ žiūriu kaip į trenažą. Ir pajutau, kad „Urvinis žmogus“ davė naudos mano vaidmenims kituose spektakliuose“. O D.Kazlauskas pridėjo, kad „Urvinis žmogus“ gerai laikysis „tol, kol mūsų santykiai bus tvirti. Jeigu tarp mūsų kas nors skils, tai atsilieps ir spektakliui. Dabar mums kiekvienam labai svarbu išlaikyti gerą vaidinimo lygį, nes tai, kaip aš vaidinu, tuoj pat atsilieps jūsų vaidinimui“.

Svarbiau mintis, o ne juokai

„Urvinį žmogų“ vaidinantys artistai iš tiesų mato savo žiūrovus ir bendrauja su jais. Bet čia, pastebėjo K.Smoriginas, „yra vienas pavojus: galima užsižaisti su žiūrovais, nusiteikusiais juoktis. Ir tada spektaklis nusitęs dvi su puse valandos, o mintis liks nepasakyta. Turi valdyti žiūrovus ir prisiminti, kad pats esi ne geležinis. Kartais tenka aukoti žiūrovų įsismaginimą ir skubėti prie temos“.

D.Meškauskas prisiminė, kad kartą teko vaidinti „Urvinį žmogų“ 700 moterų. Jos, atėjusios be vyrų, taip krykštė, kad artistas pasijuto kone striptizo erelis. D.Kazlauskas abiem kolegoms prisipažino, kad „skolinasi“ jų improvizacijas, nes šie tą daro labai išradingai, „o aš kaip iš gaidų – kaip išmokau, taip vaidinu“. „Užtat koks plastiškas“, – pagyrė jį D.Meškauskas.

Visos strėlės – moterų link

Šeštadienį, kai „Urvinio žmogaus“ scenoje jie veikė visi trys – su savo plastika bei improvizacijomis – patrigubėjo ir spektaklio energija. Ir šiek tiek pasikeitė akcentai. Atrodė, kad šita trijų talentų kuopa susivienijo prieš savo moteris. Autoironijos pakako, bet ironijos strėlės virgų, editų ir izoldų kryptimi skriejo su itin smagiu įkvėpimu.

Galbūt gimtadienio vaidinimą reikėjo žiūrėti vien vyrams? Tačiau moterys krykštavo kartu su jais, nė nemanydamos įsižeisti.

Naujienos