Režisieriui siūloma reikštis visame kosmose

Rūta Oginskaitė 2006 01 13 Lietuvos rytas, 2006 01 09

aA

Užsispyrėlė - Brigita Arsobaitė
Švelnus spektaklis Suomijoje

„Nuostabių aktorių teatras, kuris pasitiki žiūrovų vaizduote“, „įdomus teatro ruduo Helsinkyje gavo naują kerintį vaidinimą“, „švytintis kūrinys“, „stipriai jaudinantis ir švelnus spektaklis“.

Tai frazės iš suomių kritikų recenzijų apie „Viirus“ teatre spalio pradžioje pastatytą lietuvių režisieriaus Cezario Graužinio spektaklį „No return“.

38 metų režisierius jas parsivežė trumpam grįžęs į Vilnių per Kalėdas. Spektaklis sukurtas pagal Franzo Kafkos kūrinius.

Gruodžio mėnesį Cezaris Helsinkyje pradėjo naujo spektaklio repeticijas. Šį kartą jis dirba Švedų teatre (Svenska Teatern), stato Williamo Shakespeare´o „Žiemos pasaką“. Tai bus jau ketvirtasis C.Graužinio spektaklis Suomijoje.
Jaunimas prarado sceną

Dirbdamas Helsinkyje C.Graužinis sužinojo, kad jo lietuviškieji spektakliai „Arabiška naktis“ bei „Pasikėsinimai“ netenka scenos, kurioje porą metų nuolat buvo vaidinami. Jaunimo teatras nesutiko pratęsti nuomos sutarties, ir durys į Salę 99 „cezario grupei“ užsidaro.

Grupė susiformavo prieš dvejus su puse metų iš penkių aktorių, buvusių C.Graužinio studentų. Spektaklis „Arabiška naktis“ buvo jų diplominis darbas. Už šį debiutą jauni artistai pelnė Auksinį scenos kryžių – svarbiausią Lietuvos teatro apdovanojimą.

C.Graužinį ir jo grupę globoja prodiuseris Audronis Liuga.

Su jo įkurta „Audronio Liugos produkcija“ Jaunimo teatras atsisakė bendradarbiauti. A.Liuga teigė, kad teatro vadovas Algirdas Latėnas jam priežasčių nepaaiškino. „Tai buvo tik emocijos“.

Avarinė santykių būklė

„Lietuvos ryto“ paklaustas apie sutartį su „cezario grupe“, A.Latėnas ėmė kalbėti apie nesugyvenamą C.Graužinio charakterį, vardijo, kiek Jaunimo teatro žmonių režisierius yra įžeidęs. Minėjo ir sumuštą apšvietėją, kuris po incidento vengė dirbti su C.Graužiniu.

„Pereina Cezaris per teatrą, po to reikia normalią atmosferą atkūrinėti, kad žmonės galėtų dirbti. Aš tam apšvietėjui sakiau: negali atsisakyti dirbti, tau už tai mokama alga. O Cezariui reikia kviestinio, išskirtinio. Koks teatras gali sau tai leisti?“ – pyko A.Latėnas.

Viena sutarties nepratęsimo priežasčių gali būti ir techninė – avarinė Salės 99 elektros instaliacijos būklė.

Nebedrįsta vaidinti išgėrę

C.Graužinis Jaunimo teatre statė spektaklius ne tik su savo grupe. „Užsispyrėlės tramdymą“ grupė vaidina su Jaunimo teatro aktoriais. Šie apie C.Graužinį atsiliepia kuo geriausiai, ilgisi darbo su juo.

Jaunieji Salės 99 nuomininkai, C.Graužinio įsitikinimu, savo darbo būdu ėmė diktuoti teatrui etines normas.

Režisierius liudija, jog „Užsispyrėlės tramdymas“ yra unikalus spektaklis Jaunimo teatre tuo, kad nė vienas teatro artistas nedrįsta ateiti jo vaidinti išgėręs.
„Užsispyrėlės tramdymas“ po „Sirenų“ festivalio buvo pakviestas į Pietų Korėją, o grupė su savo kameriniais spektakliais per dvejus metus dalyvavo penkiuose tarptautiniuose festivaliuose.

„Jaunimo teatras per tą laiką, kiek žinau, vaidino A.Latėno spektaklį „Liučė čiuožia“ Rygoje“, – suskaičiavo įskaudintas C.Graužinis.
Rengėsi sukurti daugiau

Praėjusiais metais C.Graužinis gavo Kultūros ministerijos stipendiją spektakliams Lietuvoje statyti. Pastatė tik „Pasikėsinimus“.

Režisierius planavo spektaklį Kauno dramos teatre, bet po poros savaičių repeticijų grįžo į Vilnių, nebegalėdamas tęsti darbo.

Planavo jis ir spektaklį Jaunimo teatre pagal austrų rašytojo Roberto Musilio pjesę „Svajotojai“. Kai rudenį Cezaris kreipėsi į A.Latėną, klausdamas, kada pradėti repeticijas, suprato, kad nieko nebus.

Tad metų pabaigoje C.Graužinis skaičiavo rezultatus. Užsienyje darbo jam pakanka, o Lietuvoje nėra kaip atsiskaityti už stipendiją.

Jo „cezario grupė“ įdomi tarptautiniu mastu, o namie jauni artistai niekam nereikalingi ir „po truputį tai vienas, tai kitas susiranda darbus, susijusius su profesija, bet ne su teatru“.

Latėnas prisimena jaunystės laikus. Dmitrijaus Matvejevo nuotraukos
Geria kaip Dievo avinėliai

A.Latėnas neneigė, kad Jaunimo teatro aktoriai geria, bet, „palyginti su tuo, kas dėdavosi mano jaunystės laikais, dabar artistai yra Dievo avinėliai.
Kai aktorius girtas vaidina, o spektaklis publikai patinka, velniai nematė, nors ir labai gėda.

Bet kai žmogus yra chamas, tai negaliu pakęsti. Dirbi – dirbk, darai gerus spektaklius – daryk, bet šitais dalykais spekuliuoti negalima“.

Ambicingi režisieriaus planai

Po ketvirtosios premjeros Helsinkyje C.Graužinis ketina vėl dirbti su „cezario grupe“ ir, užsienio prodiuserių padedamas, statyti dokumentinį spektaklį. Premjera numatoma gegužės mėnesį.

Rugpjūčio mėnesį režisierius pradės „Dafnio ir Chlojės“ repeticijas Graikijoje. Dirbti Atėnų „Poreia“ teatre jį pakvitė aktorius ir prodiuseris Dimitris Tarlow, viešėjęs „Sirenų“ festivalyje.

C.Graužinis vis prisimena, kad kolega Eimuntas Nekrošius jam yra sakęs, jog kai bus labai sunku, ateitų į „Meno fortą“. Arba „atsimūrytų“ Salę 99, nes „dabar toks laikas, kad tik dirbk ir dirbk“.

A.Latėnui gaila šaunių ir kultūringų „cezario grupės“ artistų, bet „Cezaris tegu geriau eina į visus laikraščius ir deda ant mūsų negu grįžta. Tegu eina į kitus Lietuvos teatrus. Į kitas šalis. Visas pasaulis jo. Visas kosmosas. Tiktai veik“.
Jaunimo teatro artistams belieka toliau būti Dievo avinėliais ir laukti.

Naujienos